Jums paruošėme trumpą teorinių klausimų- atsakymų konspektą. Tai tikrai padės egzamino metu!

 

Jeigu jau esate įrodę savo teorines žinias ,,Regitroje", turime Jums pasiūlymą dėl praktinio vairavimo tobulinimo.

Spauskite mygtuką ir gaukite pasiūlymą.

,,B'' PRAKTINIO VAIRAVIMO KLAIDŲ VERTINIMAS

Jūsų patogumui pagal Regitra.lt skelbiamą  informaciją  parengėme ,,B'' kat. praktinio egzamino klaidų vertinimo aprašymą 2013 12 23 Nr.V-223.
Prašome, prieš savo egzaminą padarykite namų darbus ir įsidėmėkite aprašytas klaidas, kad egzamino metu klaidų nedarytumėte ir žinotumėte, ar teisingai esate įvertintas.
 

 

I. Vertinimo kriterijai

2.1. Patikrinimas prieš važiavimą: atsakyti į tris atsitiktinumo principu parinktus ir egzaminuojamųjų įgūdžius ir gebėjimus vertinti įgalioto VĮ „Regitra“ darbuotojo (toliau – egzaminuotojas) užduotus patikrinimo prieš važiavimą klausimus (1 priedas) bei pasirengti važiuoti saugiai:

2.1.1. sureguliuoti vairuotojo sėdynę taip, kad galėtų efektyviai naudotis valdymo įtaisais ir valdyti transporto priemonę:
2.1.1.1. kojos nesuglaustos, dešine koja gali valdyti stabdžių paminą;

2.1.1.2. sėdynės pagrindas palaiko kojas, kaire koja gali iki galo nuspausti sankabos paminą;

2.1.1.3. paminas nuspaudus iki galo, kojų keliai truputį sulenkti ir visiškai neišsitiesia;

2.1.1.4. visiškai apsukti vairą, kai rankos per alkūnes šiek tiek sulenktos, o pečiai atremti į sėdynės atlošą;

2.1.1.5. atramos galvai padėtis atitinka galvos aukštį ir yra maždaug ties ausų viršumi;

2.1.1.6. sėdynės pagrindo aukštis ir atlošo padėtis tinka vairuotojui;

2.1.1.7. vairo padėtis tinka vairuotojui, netrukdo valdyti svirtis, jungiklius ir matyti kontrolės prietaisus, nekliudo kojoms;
2.1.2. sureguliuoti veidrodžius taip, kad per juos galėtų matyti kiek įmanoma daugiau:

2.1.2.1. vidinio užpakalinio vaizdo veidrodžio viduryje – galinis langas;

2.1.2.2. šoniniuose užpakalinio vaizdo veidrodžiuose – nedidelė automobilio šono dalis ir perspektyvinis kelio vaizdas.
2.2. Papildomi valdymo įtaisai: sureguliuoti ir naudotis visais papildomais transporto priemonės valdymo įtaisais, kiek to reikia saugiam vairavimui užtikrinti:

2.2.1. įsitikinti, kad automobilio durys uždarytos;

2.2.2. užsisegti ir sureguliuoti saugos diržą taip, kad:

2.2.2.1. apatinė jo dalis juostų kūną žemiau pilvo (per klubus);

2.2.2.2. jis nebūtų susisukęs;

2.2.2.3. saugos diržas tolygiai juostų kūną – tarp diržo ir kūno nebūtų pašalinių daiktų;

2.2.2.4. viršutinis diržo tvirtinimo taškas atitiktų vairuotojo peties aukštį (jei įmanoma);

2.2.3. atrakinti vairo užraktą;

2.2.4. vesti variklį transporto priemonei tinkamiausiu būdu, kad variklis užsivestų ir veiktų, o transporto priemonė nejudėtų;

2.2.5. žino, ką daryti, jei variklis neužsivedė arba užgeso;

2.2.6. užvedęs variklį, patikrinti matavimo prietaisų ir įspėjamųjų signalų rodmenis:

2.2.6.1. žino, ką daryti, jei įspėjamasis signalas laiku neišsijungia;

2.2.6.2. žino, ką daryti, jei matavimo prietaisai rodo, kad yra problema;

2.2.7. važiuojant reaguoti į matavimo prietaisų ir įspėjamųjų signalų rodmenis:

2.2.7.1. žino, ką daryti, kai įsijungia įspėjamasis signalas ar matavimo prietaisai rodo, kad yra problema;

2.2.7.2. sureaguoja mažiau kaip per 30 sekundžių;

2.2.8. surasti ir, kai reikia, naudoti žibintų, posūkio signalo rodyklių, garso signalo ir avarinės šviesos signalizacijos, valytuvų, ventiliacijos, priekinio stiklo apipūtiklio, klimato kontrolės, šoninio lango jungiklius ir kitus valdymo įtaisus;
2.2.9. užgesinti variklį transporto priemonei tinkamu būdu prieš išlipant iš (nulipant nuo) jos;

2.2.10. patikrinti, ar paliekamos stovėti transporto priemonės:

2.2.10.1. degimas išjungtas;

2.2.10.2. langai uždaryti;

2.2.10.3. raktas ištrauktas;

2.2.10.4. visos durys užrakintos.

2.3. Sankabos valdymas: valdyti sankabą važiavimo sąlygas atitinkančiu būdu, kuris užtikrintų sklandų pavarų perjungimą ir galios perdavimą varantiesiems ratams, be reikalo neužgesinti variklio:
2.3.1. jungdamas (įjungdamas, perjungdamas ar išjungdamas) pavaras iki galo nuspausti sankabos paminą (svirtį) ir ją valdyti;

2.3.2. vengti važiuoti nevisiškai įjungus sankabą, nenukėlus kojos (rankos) nuo sankabos paminos (svirties). Koja (ranka) neturi būti atremtos į sankabos paminą (svirtį), kai transporto priemonės variklis veikia, išskyrus atvejus, kai reikia pradėti važiuoti ir vėl sustoti lėtai judančio transporto sraute;

2.3.3. laikyti nuspaudus sankabos, paminą (svirtį) ne ilgiau, nei reikia įjungti, perjungti ar išjungti pavarą, pradėti važiuoti, sustoti arba manevruoti mažu greičiu;

2.3.4. stabdydamas nuspausti stabdžių paminą anksčiau, nei išjungia sankabą. Tai nėra būtina pradedant važiuoti ir vėl sustojant lėtai judančio transporto sraute ar sustojant įkalnėje;

2.3.5. nukelti koją (ranką) nuo sankabos paminos (svirties) įjungus neutralią pavarą;

2.3.6. sklandžiai pajudėti iš vietos taip, kad transporto priemonė netrūkčiotų. Padaręs klaidą, ištaisyti ją nedelsdamas, kad padaryta klaida neįtakotų kitų vairavimo elementų;

2.4.2. naudoti akceleratorių pastoviam greičiui išlaikyti;

2.4.3. važiuojant įkalne daugiau naudoti akceleratorių, o ne pavaras, kad būtų išlaikomas pastovus greitis;

2.4.4. išlaikyti pastovų greitį, per daug nedidinti greičio važiuojant išlanka (posūkiu ar vingiu);

2.4.5. didinti greitį tik išvažiuojant iš išlankos (posūkio ar vingio), atsižvelgiant į tai, kaip važiavimo trajektorija grąžinama į tiesę;

2.4.6. važiuodamas transporto priemone su automatine pavarų dėže išlanka ir slidžiu keliu, valdyti akceleratoriaus paminą švelniai, kad žemesnė pavara įsijungtų šiek tiek anksčiau, nei to reikės: prieš išlanką ar slidesnės nei prieš tai buvusios kelio dangos ruožą;

2.4.7. valdyti akceleratorių įvertinus važiavimo krypties, greičio, kelio dangos ir profilio pasikeitimus taip, kad keleiviai netrūkčiotų, padangos nespiegtų ir neprarastų sukibimo su kelio danga;

2.4.8. baigdamas perjungti pavarą, suderinti variklio sūkius su važiavimo greičiu;

2.4.9. atleisti akceleratoriaus paminą ir išnaudoti transporto priemonės inerciją prieš sustojant iš anksto numatytoje vietoje (sankryžoje, kurioje dega draudžiamas šviesoforo signalas, stovi „Stop“ ženklas ir pan.) ar kitose situacijose.
2.5. Pavaros pasirinkimas: tinkamai pasirinkti ir naudotis visomis pavaromis pagal transporto priemonės greitį ir jos techninius duomenis bei eismo sąlygas:

2.5.1. įsitikinti, kad pasirinkta pavara leis pajudėti iš vietos reikiama kryptimi neperkraunant variklio;
2.5.2. perjungti pavaras sklandžiai, kad keleiviai netrūkčiotų;

2.5.3. įjungti (perjungti) pavarą per tris sekundes ar greičiau (laikas nuo sankabos paminos nuspaudimo pradžios iki jos atleidimo);

2.5.4. pasirinkti greitį ir važiavimo sąlygas atitinkančią pavarą, kad transporto priemonė nepradėtų slysti, variklis nebūtų perkrautas arba nedirbtų per dideliais sūkiais, važiuoti sklandžiai ir tolygiai kiek įmanoma aukštesne pavara:
2.5.4.1. jungti aukštesnę pavarą varikliui pasiekus ne daugiau kaip 2000 sūkių per minutę;

2.5.4.2. prieš sustojant, be reikalo nejungti žemesnės pavaros;

2.5.4.3. leisti transporto priemonei judėti iš inercijos, neutralia pavara prieš sustojant iš anksto numatytoje vietoje (sankryžoje, kurioje dega draudžiamas šviesoforo signalas, stovi „Stop“ ženklas ir pan.) ar kitose situacijose;
2.5.4.4. įjungti antrą pavarą, pradėjus važiuoti ir nuvažiavus vieno automobilio ilgio atstumą, išskyrus atvejus, kai reikia pradėti važiuoti ir vėl sustoti lėtai judančio transporto sraute, pajudėti iš vietos įkalnėje, manevruoti mažu greičiu ir pan.;

2.5.4.5. važiuoti 30 km/h ar didesniu greičiu, įjungus ne žemesnę kaip trečią pavarą;

2.5.4.6. važiuoti 50 km/h ar didesniu greičiu, įjungus ne žemesnę kaip ketvirtą arba penktą pavarą;

2.5.4.7. važiuoti 70 km/h ar didesniu greičiu, įjungus ne žemesnę kaip penktą arba šeštą (jei yra) pavarą;

2.5.5. perjungti pavarą šiek tiek anksčiau, nei to reikės (kaip prieš nusileidimą stačia nuokalne);

2.5.6. pasirinkti tinkamą pavarą (jei reikia) prieš:

2.5.6.1. įvažiuojant į kelio ruožą, kuriame reikia sulėtinti greitį ar sustoti (sankryžos, geležinkelio pervažos, pėsčiųjų perėjos, gyvenamosios zonos arba zonos, kur gali būti pėsčiųjų, dviratininkų bei paliktų stovėti transporto priemonių);

2.5.6.2. pasukant sankryžoje ar į įvažiavimą į šalia kelio esančią teritoriją;

2.5.6.3. lenkiant;

2.5.7. perjungti pavaras iš esmės tik tada, kai automobilis važiuoja tiesiai, t. y. atleisti sankabos paminą, kol transporto priemonė važiuoja tiesiai, nes pavaros perjungimas nebaigtas, kol iki galo neatleista sankabos pamina;

2.5.8. neperjungti pavarų važiuojant sankryžoje ar išlankoje, jei suka vairą. Perjungti pavaras išlankoje / sankryžoje galima tik tada, jei tuo pačiu metu nesukamas vairas ir jei pavaros perjungimas netrukdo transporto priemonei judėti sklandžiai ir tolygiai;

2.5.9. važiuojant nuokalne pasirinkti tinkamą pavarą, kuria važiuojant variklis padėtų stabdyti (jeigu būtina) ir stabdžiai nebūtų per daug ar per ilgai naudojami;

2.5.10. pasirinkti pavarą, kuri leidžia palikti transporto priemonę stovėti saugiai:

2.5.10.1. transporto priemonėje su mechanine pavarų dėže įjungta pirmoji pavara, jei transporto priemonė stovi lygioje vietoje arba įkalnėje, arba atbulinės eigos pavara, jei transporto priemonė stovi nuokalnėje;
2.5.10.2. transporto priemonėje su automatine pavarų dėže pavarų selektorius yra „Park“ pozicijoje.
2.6. Vairo valdymas: valdyti vairą saugiai ir nenukrypstant laikytis pasirinktos trajektorijos visomis eismo sąlygomis. Sukti vairą tinkamu būdu:

2.6.1. atliekant manevrą įsitikinti, kad transporto priemonė juda tinkama kryptimi;

2.6.2. išlaikyti tikslią trajektoriją važiuojant tiesiai, išlanka arba išvažiuojant iš jos;

2.6.3. nesugriebti vairo per standžiai;

2.6.4. laikyti vairą abiem rankomis, jei nesinaudoja kitais valdymo įtaisais;

2.6.5. sukti vairą sklandžiai, kad transporto priemonė važiuotų tiksliai ten, kur reikia;

2.6.6. sugebėti pasukti vairą dar labiau, jei to reikia;

2.6.7. važiuojant tiesiai, vairą laikyti suėmus už apvado išorės taip, kad delnai rodytų „be dešimt dvi“ arba „be penkiolikos trys“, jei vairą įsivaizduoti kaip laikrodžio ciferblatą;

2.6.8. jei, grąžindamas važiavimo trajektoriją į tiesę, leidžia vairui slysti tarp pirštų, transporto priemonė turi važiuoti tinkama trajektorija;

2.6.9. patikrinti, ar paliekamos stovėti transporto priemonės priekiniai ratai tinkamai pasukti į šaligatvio kraštą (bortelį) ar kelkraštį.

2.7. Stabdymas:

2.7.1. sustabdyti ir išlaikyti vietoje transporto priemonę darbiniu stabdžiu:

2.7.1.1. neįtempdamas (neperkraudamas) jokių transporto priemonės mechaninių dalių;

2.7.1.2. taip, kad transporto priemonė ir keleiviai netrūkčiotų;

2.7.1.3. saugiai, veikiant varikliui;

2.7.1.4. išlaikyti transporto priemonę vietoje, kol bus įjungta pavara;

2.7.2. naudoti stabdžius eismo situaciją atitinkančiu būdu:

2.7.2.1. transporto priemonės greičiui sulėtinti;

2.7.2.2. naudoti stabdžius, kai transporto priemonė važiuoja tiesiai;

2.7.2.3. pasirinkti tinkamiausią stabdyti kelio paviršiaus dalį;

2.7.2.4. važiuodamas nuokalne stabdyti ir varikliu;

2.7.2.5. taip, kad transporto priemonė neslystų;

2.7.2.6. keisti stabdžių paminos spaudimą, atsižvelgiant į kelio paviršiaus išilginio profilio pasikeitimus;

2.7.2.7. prieš įjungiant žemesnę pavarą sulėtinti greitį stabdžiais;

2.7.2.8. prieš išlanką šiek tiek atleisti stabdžių paminą, kad padidintų vairo įtaką. Prieš išlanką (posūkį ar vingį) stabdoma stipriau, o prieš pradedant sukti vairą stabdžių pamina šiek tiek atleidžiama, kad būtų pakankamas padangos sukibimas su kelio danga;

2.7.2.9. keisti stabdžių paminos spaudimą tol, kol transporto priemonė visiškai sustoja;

2.7.2.10. sustabdyti transporto priemonę kuo arčiau pasirinktos vietos (ne didesniu kaip 1 metro atstumu);

2.7.3. stabdyti transporto priemonę sklandžiai ir palaipsniui:

2.7.3.1. iš pradžių stabdyti švelniai, paskui sklandžiai keisti spaudimą atsižvelgiant į tai, kaip transporto priemonė lėtėja. Prieš sustojant šiek tiek sumažinti spaudimą, kad būtų išvengta keleivių trūkčiojimo, paskui palengva vėl jį padidinti;
2.7.3.2. valdyti stabdžių paminą dešine koja;

2.7.4. saugiai sustoti atliekant įsibėgėjimo ir tikslaus sustojimo nurodytoje vietoje manevrą;

2.7.5. vairuojant motociklą, naudoti priekinius ir užpakalinius stabdžius lėtinant greitį ir sustojant (važiuojant labai lėtai gali būti naudojamas tik užpakalinis stabdys stabilumui padidinti):

2.7.6. stovėjimo stabdį naudoti, kai transporto priemonė nejuda:

2.7.6.1. jei palieka ją stovėti arba jei neketina pradėti važiuoti nedelsiant;

2.7.6.2. jei reikia pajudėti iš vietos sustojus įkalnėje. Stovėjimo stabdžio naudoti nereikia, jei galima sklandžiai pajudėti iš vietos ir be jo;

2.7.6.3. patikrinti, ar stovėjimo stabdys laiko transporto priemonę;

2.7.7. sklandžiai pajudėti iš vietos įkalnėje ar nuokalnėje:

2.7.7.1. taip, kad transporto priemonė nepariedėtų priešinga, nei numatyta važiuoti, kryptimi;

2.7.7.2. įsitikinti, kad stovėjimo stabdys visiškai atleistas (išjungtas).

2.7.8. Veiksmai, aprašyti 2.7.2.3, 2.7.2.6, 2.7.2.9 ir 2.7.3.1 punktuose, neturi būti vertinami tais atvejais, kai egzaminuojamasis stabdo staigiai, bet visiškai kontroliuoja situaciją, kad išvengtų pavojaus, kuris nuo jo nepriklauso.

2.8. Padėties pasirinkimas važiuojamojoje dalyje:

2.8.1. transporto priemone važiuojamojoje dalyje užimti tokią padėtį, kuri būtų saugi:

2.8.1.1. priešais ir šalia važiuojančių ar stovinčių transporto priemonių atžvilgiu;

2.8.1.2. besikartojančių pavojų (tokių, kaip įvažiavimai į šalia kelio esančias teritorijas) iš abiejų kelio pusių atžvilgiu;
2.8.1.3. transporto priemonių, artėjančių kertamais keliais, atžvilgiu;

2.8.2. jeigu tai saugu ir neprieštarauja Kelių eismo taisyklėms, pasirinkti tokią transporto priemonės padėtį, kad galėtų matyti kuo daugiau ir kad kiti eismo dalyviai galėtų jį matyti kuo geriau:

2.8.2.1. atsilikti nuo stambiagabaritės transporto priemonės, kad matytų daugiau kelio priekyje;

2.8.2.2. artėdamas prie blogai apžvelgiamos sankryžos, pasitraukti prie važiuojamosios dalies vidurio, kad matytų kuo toliau už posūkių;

2.8.3. pasirinkti tokią transporto priemonės padėtį, kad būtų kuo toliau nuo pavojingų daiktų:

2.8.3.1. pasitraukti kuo dešiniau artėjant prie įkalnės viršūnės arba arčiau kelio vidurio, važiuojant pro paliktas stovėti transporto priemones;

2.8.3.2. važiuoti taip, kad tarpas tarp egzaminuojamojo vairuojamos transporto priemonės ir kito eismo dalyvio būtų kuo didesnis.

2.9. Padėties pasirinkimas manevruojant (visos kategorijos, išskyrus A1, A2, A ir B1 (vairuojama kaip motociklas):

2.9.1. pasirinkti ir išlaikyti tinkamą padėtį, atliekant specialiuosius važiavimo manevrus, aprašytus 2 priede:

2.9.1.1. pradėti manevrą iš tokios padėties, kad kuo mažiau kartų būtų keičiama judėjimo kryptis;
2.9.1.2. atlikti specialiuosius važiavimo manevrus kuo tiksliau;

2.9.1.3. neatsiremti ir neužvažiuoti ant šaligatvio krašto;

2.9.2. atlikti manevrus tik tada, kai kiti eismo dalyviai supranta jo ketinimus;

2.9.3. manevruojant neblokuoti transporto srauto ir neužkirsti kelio kitiems eismo dalyviams;

2.9.4. pradėti ir pabaigti manevrus sklandžiai ir tolygiai;

2.9.5. kai egzaminuojamasis atlieka specialiuosius važiavimo manevrus, vertinami ir kiti egzaminuojamojo įgūdžiai ir gebėjimai.
2.10. Padėties pasirinkimas sukant į dešinę: įvairiose posūkių į dešinę situacijose pasirinkti ir išlaikyti tinkamą padėtį privažiuojant, sukant ir išvažiuojant iš posūkio.

2.11. Padėties pasirinkimas sukant į kairę: įvairiose posūkių į kairę situacijose pasirinkti ir išlaikyti tinkamą padėtį privažiuojant, sukant ir išvažiuojant iš posūkio.

2.12. Situacijos stebėjimas ir žvalgymasis: žvalgytis, stebėti ir kontroliuoti eismo aplinką visomis kryptimis, kiek to reikia saugiam vairavimui užtikrinti:

2.12.1. patikrinti per užpakalinio vaizdo veidrodžius nematomą kelio dalį, pasukti galvą per atitinkamą petį prieš:
2.12.1.1. pradedant važiuoti;

2.12.1.2. pakeičiant važiavimo kryptį ar pasukant, kai transporto priemonė pasislenka į šoną per jos plotį ar daugiau;
2.12.2. įsitikinti, kad manevras bus atliktas saugiai:

2.12.2.1. apžvelgti visą plotą, kuriame transporto priemonė važiuos atliekant manevrą. Paskui patikrinti, ar saugu važiuoti pasirinkta kryptimi;

2.12.2.2. manevruojant žvalgytis ir stebėti situaciją daugiau nei viena kryptimi, bet žiūrėti tinkama kryptimi tinkamu laiku;
2.12.2.3. atlikti 2 priedo 5 ir 9.2.3 punkte aprašytus manevrus tik vieną kartą išlipus apsižvalgyti;

2.12.3. stebėti tuo pat metu įvairiomis kryptimis judančius kitus eismo dalyvius.

2.13. Veidrodžių naudojimas: naudotis užpakalinio vaizdo veidrodžiais kaip neatsiejama transporto priemonės valdymo sistemos dalimi, vertinant bet kokį esamą ar galimą pavojų:

2.13.1. pažiūrėti į užpakalinio vaizdo veidrodžius prieš:

2.13.1.1. pradedant važiuoti;

2.13.1.2. pakeičiant važiavimo kryptį ar pasukant, kai transporto priemonė pasislenka į šoną per jos plotį ar daugiau;

2.13.1.3. įvažiuojant į kelio ruožą, kuriame reikia sulėtinti greitį ar sustoti (sankryžos, geležinkelio pervažos, pėsčiųjų perėjos, gyvenamosios zonos ir zonos, kur gali būti pėsčiųjų, dviratininkų bei paliktų stovėti transporto priemonių);
2.13.1.4. sulėtinant greitį, stabdant (maždaug prieš 3 sekundes) ir pradėjus stabdyti (maždaug po 1 sekundės);

2.13.1.5. pasukant sankryžoje ar įvažiuojant į šalia kelio esančią teritoriją;

2.13.1.6. įvažiuojant į kelio vingį gyvenvietėje;

2.13.1.7. lenkiant;

2.13.2. naudotis veidrodžiais, kai to reikia, bet nereguliuoti jų manevruojant.

2.14. Įspėjamųjų signalų naudojimas: atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, kelią, kuriuo važiuoja, atstumus iki šoninių kelių, važiavimo greitį ir kt. laiku parodyti atitinkamos krypties posūkio signalą, kad aiškiai įspėtų kitus eismo dalyvius ir jų neklaidintų, taip pat laiku jį baigti rodyti:

2.14.1. iš anksto (likus bent jau 30 metrų iki manevro pradžios, išskyrus atvejus, kai mažas atstumas tarp artimiausio kertamo kelio / įvažiavimo į šalia kelio esančią teritoriją ir numatyto posūkio vietos ir pan.) įjungti atitinkamo posūkio šviesos signalą prieš:

2.14.1.1. keičiant važiavimo kryptį ar pasukant, kai transporto priemonė pasislenka į šoną per jos plotį ar daugiau;

2.14.1.2. pasukant sankryžoje ar įvažiuojant į šalia kelio esančią teritoriją;

2.14.1.3. pradedant manevrą;

2.14.2. rodyti posūkio signalą:

2.14.2.1. bent jau 5 sekundes prieš pradedant važiuoti;

2.14.2.2. iki manevras bus baigtas;

2.14.3. išjungti posūkio signalą ne vėliau, nei jis įsijungia tris kartus po manevro.

2.15. Eismo pavojų įvertinimas:

2.15.1. laiku (turėdamas laiko stabdyti, greitėti ar sklandžiai pasitraukti į kitą kelio dalį, kad išvengtų susidūrimo), nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir su deramu atsargumu reaguoti į:

2.15.1.1. transporto priemones, važiuojančias ta pačia kryptimi įvairiais greičiais;

2.15.1.2. ypatingus atvejus: specialiąsias transporto priemones, kliūtis, kelio remonto darbų vietas, didelius kelio dangos pasikeitimus, siaurius tiltus, gyvūnus;

2.15.1.3. pėsčiuosius: vaikštančius tarp ar šalia paliktų automobilių, einančius pėsčiųjų taku ar stovinčius skiriamojoje juostoje (ant saugumo salelės), važiuojančius neįgaliųjų vežimėliais, riedučiais, riedlente, einančius keliu ar per sankryžą;
2.15.1.4. lėtaeiges transporto priemones: dviratininkus, mopedų vairuotojus, traktorius ar kitas savaeiges mašinas;
2.15.1.5. vietas, kur gali susikirsti keliai su kitais eismo dalyviais: blogai apžvelgiamos sankryžos, pėstieji, dviratininkai, užstojančios vaizdą transporto priemonės;

2.15.1.6. nukreipti žvilgsnį į tai, kas gali kelti ar kelia pavojų ir imtis išvengiamųjų veiksmų;

2.15.2. vertinant šį veiksmą, turi būti atsižvelgta į transporto priemonės greitį, bet kokį egzaminuojamojo išvengiamąjį veiksmą ir situacijos pavojingumą.

2.16. Sprendimų priėmimas:

2.16.1. tinkamai vadovautis važiavimo pirmumo taisyklėmis; įvertinti eismo situaciją ir, nepriklausomai nuo to, ar ji aprašyta Kelių eismo taisyklėse, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų vairuoti efektyviai:
2.16.1.1. kartu su kitomis transporto priemonėmis, važiuojančiomis ta pačia kryptimi, kai nėra reikalo nuolat koreguoti tarpą iki kitų transporto priemonių, važiuojančių tuo pačiu greičiu;

2.16.1.2. nedaug besikeičiančiomis eismo sąlygomis, kai dauguma transporto priemonių juda ta pačia kryptimi ir tuo pačiu greičiu, kai nereikia priimti sudėtingų sprendimų dėl to, kad gali būti užkirstas kelias, dėl besikeičiančios kelio paviršiaus būklės, staigių posūkių ar stačių įkalnių / nuokalnių;

2.16.1.3. esant intensyviam eismui, reaguoti į eismo situacijas ir sąlygas;

2.16.1.4. specifiniuose keliuose: greitkeliuose, automagistralėse;

2.16.2. kuo tiksliau parinkti ir pasinaudoti saugiu tarpu transporto sraute:

2.16.2.1. važiuojant per sankryžą;

2.16.2.2. persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą;

2.16.2.3. pradedant važiuoti arba įvažiuojant į kelią;

2.16.2.4. lenkiant;

2.16.3. daryti tai, ko tikisi kiti eismo dalyviai, kad nepriverstų kitų eismo dalyvių imtis išvengiamųjų veiksmų;
2.16.4. planuoti ir laiku priimti teisingą sprendimą, tinkamai įvertinęs greitį ir atstumą iki bet kokio eismo objekto (transporto priemonės ar pėsčiųjų), kad nereikėtų veikti staigiai:

2.16.4.1. dėl kitų eismo dalyvių veiksmų;

2.16.4.2. dėl to, kad gali būti užkirstas kelias, dėl besikeičiančios kelio paviršiaus būklės, staigių posūkių ar stačių įkalnių / nuokalnių;

2.16.5. padaręs klaidą ir atsidūręs pavojingoje situacijoje ar pažeidęs Kelių eismo taisykles ištaisyti klaidą anksčiau, negu ji sudarys problemų;

2.16.6. negalėdamas laisvai pravažiuoti, rasti būdą, kaip saugiai ir nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių, išvengti problemos;
2.16.7. sąveikauti su kitais vairuotojais, t. y. padėti įsilieti į transporto srautą, ypač kai kelias užimtas, persirikiuoti;
2.16.8. elgtis tinkamai, jei kiti eismo dalyviai daro kažką, kas gali būti pavojinga;

2.16.9. patikrinti, ar palikta stovėti transporto priemonė stovi:

2.16.9.1. ten, kur tai leidžiama;

2.16.9.2. saugiai (padėtis saugi).

2.17. Saugaus atstumo pasirinkimas: vairuoti transporto priemonę taip, kad:
2.17.1. atstumas iki priešais važiuojančių transporto priemonių būtų saugus. Atstumas iki priešais važiuojančios transporto priemonės vertinamas pagal laiką, per kurį transporto priemonė nuvažiuoja šį atstumą, turi būti:
2.17.1.1. ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas;

2.17.1.2. kelyje, kuriame yra dvi ar daugiau eismo juostos, skirtos važiuoti viena kryptimi, ne mažesnis kaip per tris sekundes nuvažiuojamas atstumas;

2.17.2. sustojus transporto sraute tarpas iki priešais sustojusios transporto priemonės būtų pakankamas ją apvažiuoti, nevažiuojant atbuline eiga;

2.17.3. atstumas iki šalia važiuojančių ar stovinčių transporto priemonių būtų saugus; paliktų stovėti transporto priemonių atžvilgiu – atstumas iš šono, kad automobilio durys galėtų atsidaryti.

2.18. Greičio pasirinkimas: greitėti tolygiai, važiuoti eismo situaciją atitinkančiu greičiu ir neviršyti leistino greičio:
2.18.1. kontroliuoti transporto priemonės važiavimo greitį, atlikdamas manevrus:

2.18.1.1. esant būtinybei, išlaikyti pakankamai lėtą greitį, kad galėtų kompensuoti bet kokią daromą klaidą;

2.18.1.2. transporto priemonė turi judėti tolygiai ir sklandžiai;

2.18.2. pasirinkti tinkamą greitį prieš:

2.18.2.1. jungiant žemesnę pavarą, kad perjungus pavarą transporto priemonė netrūkčiotų arba variklis nedirbtų per dideliais sūkiais;

2.18.2.2. įvažiuojant į kelio ruožą, kuriame reikia sulėtinti greitį ar sustoti (sankryžos, geležinkelio pervažos, pėsčiųjų perėjos, gyvenamosios zonos ir zonos, kur gali būti pėsčiųjų, dviratininkų bei paliktų stovėti transporto priemonių);

2.18.2.3. pasukant sankryžoje ar įvažiuojant į šalia kelio esančią teritoriją;

2.18.2.4. lenkiant;

2.18.3. artėjant prie įkalnės viršūnės, blogai apžvelgiamos sankryžos ar vingio, sulėtina greitį, kol pamatys, kad toliau važiuoti saugu;

2.18.4. pasirinkti važiavimo greitį pagal atstumą, kuriuo kelias matomas priekyje ir iš šonų:

2.18.4.1. blogai apžvelgiamose sankryžose / kelio vingiuose;

2.18.4.2. įkalnės viršuje;

2.18.4.3. važiuojant pro paliktas stovėti transporto priemones;

2.18.4.4. stipriai lyjant, esant dulksnai, migloje, rūke ir dūmuose, sulėtinti greitį, kad galėtų sustoti nuvažiavęs matomą kelio ruožą;

2.18.5. pasiekti ir išlaikyti reikiamą greitį, atliekant specialiuosius važiavimo manevrus, aprašytus 2 priede.
2.19. Eismo reguliavimo signalų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo reikalavimų vykdymas: vykdyti bet kokį eismo reguliavimo signalo, kelio ženklo ar kelių ženklinimo reikalavimą; sustabdyti transporto priemonę, kaip to reikalauja eismo reguliavimo signalai, kelio ženklai ar kelių ženklinimas, pagal kelio ženklus ir kelių ženklinimą pasirinkti reikiamiems manevrams atlikti tinkamas eismo juostas.

2.20. Nuoseklumas:

2.20.1. tinkama seka atlikti veiksmus, kurie sudaro transporto priemonės valdymo sistemą (trajektorija – veidrodžiai – signalai – greitis – pavaros – veidrodžiai – išvengiamieji veiksmai – greitėjimas), artėdamas prie bet kokio esamo ar galimo pavojaus;

II. VERTINIMO METODAI

 

3. Egzaminuojamojo įgūdžius ir gebėjimus parodo jo veiksmai. Egzamino metu vertinami klaidingi ar netinkami egzaminuojamojo veiksmai skirstomi į kritines klaidas (toliau – KK), nekritines klaidas (toliau – NK) arba specifines pasikartojančias klaidas (toliau – SPK).

4. KK – veiksmas, kuris:

4.1. parodo nederamą egzaminuojamojo įgūdžių / gebėjimų lygį ar nepagarbą / neatsargumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu;

4.2. gali kelti arba kelia grėsmę bet kokiam eismo dalyviui, gali trukdyti arba trukdo saugiai valdyti transporto priemonę (toliau – sudaro potencialiai pavojingą situaciją).

5. KK, susijusios su egzaminuojamojo įgūdžiais ir gebėjimais, bet tiesiogiai nesusijusios su veiksmais, aprašytais 2 punkte, vadinamos bendrosiomis kritinėmis klaidomis (toliau – BKK).

Vertinamos keturios BKK:

5.1. egzaminuotojo įsikišimas;

5.2. eismo įvykis (susidūrimas, užvažiavimas ant kliūties ir pan.);

5.3. pavojinga situacija;

5.4. privalomų nurodymų nevykdymas.

6. NK – veiksmas, kuris parodo nepakankamą egzaminuojamojo įgūdžių lygį, bet vienas pats nekelia grėsmės jokiam eismo dalyviui ar netrukdo saugiai valdyti transporto priemonės, t. y. nesudaro potencialiai pavojingos situacijos. Vertinama egzaminuojamojo padarytų NK visuma. Patikrinimo prieš važiavimą metu padarytos nekritinės klaidos įskaičiuojamos į bendrą egzamino rezultatą.

7. SPK – tai šešios NK, atliekant tą patį vertinamą veiksmą. SPK gali būti pažymėta

vertinant:

7.1. sankabos valdymą (užgesintas variklis ir važiavimas išjungta sankaba);

7.2. pavaros pasirinkimą;

7.3. vairo valdymą;

7.4. padėties pasirinkimą manevruojant;

7.5. padėties pasirinkimą važiuojamojoje dalyje;

7.6. situacijos stebėjimą (žvalgymasis per petį);

7.7. įspėjamųjų signalų naudojimą;

8. Egzaminas laikomas pradėtu po to, kai egzaminuotojas supažindina egzaminuojamąjį su

egzamino sąlygomis ir tvarka bei atsako į egzaminuojamojo klausimus. Kiekvienas klaidingas ar netinkamas egzaminuojamojo veiksmas vertinamas kaip viena klaida. Egzaminuojamojo padarytos klaidos ir jų skaičius lemia egzamino rezultatą. Egzaminuojamojo padarytas klaidas, jo įgūdžių ir gebėjimų įvertinimą bei egzamino rezultatą egzaminuotojas rašo vairavimo egzamino protokole.

Egzaminas vertinamas kaip išlaikytas arba neišlaikytas.

9. Egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis:

9.1. devynias ir daugiau NK;

9.2. šešias NK, kurios vertinamos kaip viena SPK.

9.3. padaro vieną KK.

10. Egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei nutraukiamas dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – Egzaminavimo aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ 

41.1 ir 41.3 punktuose numatytų aplinkybių. Šiuo ir 12 punkte nustatytais atvejais egzaminuojamasis, jei to pageidauja, grąžinamas atgal į VĮ „Regitra“ vairuotojų egzaminavimo centrą kaip įmanoma trumpiausiu maršrutu, o VĮ „Regitra“ egzaminuoti skirtą transporto priemonę vairuoja egzaminuotojas.

10.1. atlikdamas specialiuosius važiavimo manevrus uždaroje aikštelėje, padaro devynias ir daugiau NK arba šešias NK, kurios vertinamos kaip viena SPK. Šiuo atveju egzaminuojamojo įgūdžiai ir gebėjimai vairuojant transporto priemonę kelyje netikrinami. Patikrinimo prieš važiavimą metu padarytos klaidos įskaičiuojamos į bendrą egzamino rezultatą;

10.2. padaro vieną KK (taip pat ir BKK). Egzaminuojamasis, jei to pageidauja, grąžinamas atgal į VĮ „Regitra“ vairuotojų egzaminavimo centrą kaip įmanoma trumpiausiu maršrutu. Šiuo atveju transporto priemonę vairuoja egzaminuotojas;

10.3. atsisako atlikti bet kurią egzamino dalį, taip pat pradėti ar užbaigti specialųjį važiavimo manevrą;

10.4. egzaminuojamasis (ar kitas asmuo už jį) bando daryti įtaką egzaminuotojo sprendimui;

10.5. yra veikiamas alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

10.6. egzamino metu gauna trečiųjų asmenų nurodymus.

11. Egzaminas vertinamas kaip išlaikytas, jei nėra pagrindo vertinti jį kaip neišlaikytą.

12. Egzaminas nevertinamas kaip išlaikytas arba neišlaikytas, jei nutraukiamas dėl nenumatytų aplinkybių (Egzaminavimo aprašo 41.2 punktas):

12.1. ligos;

12.2. eismo įvykio ne dėl egzaminuojamojo kaltės;

12.3. pasikeitusių oro sąlygų (stipri liūtis, pūga ar pan.);

12.4. transporto priemonės gedimo.

 

III. NEKRITINĖS IR SPECIFINĖS PASIKARTOJANČIOS KLAIDOS

 

13. Patikrinimas prieš važiavimą:

NK – nesugeba surasti egzaminuotojo nurodytų transporto priemonės valdymo įtaisų ar įrangos; pademonstruoti savo žinių ar sugebėjimų, kaip juos valdyti, sureguliuoti arba patikrinti jų būklės; pasirengti važiuoti saugiai.

14. Papildomi valdymo įtaisai. Šios NK vertinamos tik po dviejų egzaminuotojo įspėjimų: „Prašau patikrinti valdymo įtaisus ir įrangą“. Turi būti skirta pakankamai laiko egzaminuojamajam pasitaisyti po kiekvieno įspėjimo:

14.1. NK – naudojasi bet kuriuo papildomu įtaisu netinkamai;

14.2. NK – netinkamai sureguliuotas / užsegtas saugos diržas;

14.3. NK – veda variklį, pasirinkęs netinkamą pavarą arba neišjungęs sankabos;

14.4. NK – bando antrą kartą užvesti variklį, kai jis jau veikia.

15. Sankabos valdymas:

15.1. NK – be reikalo ilgai važiuoja nepilnai įjungęs sankabą (įskaitant manevrus mažu greičiu);

15.2. NK – laiko koją ant / virš sankabos paminos, kai sankaba nejungiama ilgiau kaip penkiolika sekundžių. Ši NK vertinama vieną kartą, važiuojant kelio ruožu (gatve) nuo sankryžos iki sankryžos, kurioje sukama;

15.3. NK – per greitai atleidžia sankabos paminą;

15.4. NK – netinkamai valdo sankabos paminą, perjungdamas pavaras;

15.5. NK – važiuodamas mažu greičiu netinkamu būdu valdo sankabos paminą;

15.6. NK – laiko nuspaudęs sankabos paminą, kai pavara nejungiama ilgiau kaip tris sekundes, išskyrus atvejus, kai reikia pradėti važiuoti, sustoti arba manevruoti mažu greičiu;

15.7. NK – be reikalo užgesina variklį;

15.8. SPK – šešis kartus užgesina variklį;

15.9. SPK – šešis kartus važiuoja išjungta sankaba.

16. Akceleratoriaus valdymas:

16.1. NK – netinkamai valdo akceleratoriaus paminą arba motociklo kuro padavimo reguliatorių (droselį);

16.2. NK – per daug nuspaudžia akceleratoriaus paminą arba motociklo kuro padavimo reguliatorių (droselį), kai sankaba išjungta ar nevisiškai įjungta.

16.3. NK – spaudžia akceleratoriaus paminą ir neleidžia transporto priemonei judėti iš inercijos prieš sustojant iš anksto numatytoje vietoje (sankryžoje, kurioje dega draudžiamas šviesoforo signalas, stovi „Stop“ ženklas ir pan.) ar kitose situacijose.

17. Pavaros pasirinkimas:

17.1. NK – pasirenka pavarą, neatitinkančią: situacijos, transporto priemonės greičio, techninių duomenų ir važiavimo sąlygų, bet nesudaro potencialiai pavojingos situacijos;

17.2. NK – važiuoja įjungęs neutralią pavarą išlanka (posūkiu ar vingiu) arba nuokalne;

17.3. NK – jungia pavarą, kai važiuodamas sankryžoje ar išlankoje suka vairą, ir (arba) pavaros perjungimas trukdo transporto priemonei judėti sklandžiai ir tolygiai;

17.4. NK – aukštesnę pavarą jungia varikliui pasiekus 2300 ar daugiau sūkių per minutę, kai eismo situacija ir (arba) važiavimo sąlygos to nereikalauja;

17.5. NK – įjungia antrą pavarą, pradėjęs važiuoti ir nuvažiavęs didesnį kaip dviejų automobilių ilgio atstumą, kai eismo situacija ir (arba) važiavimo sąlygos to nereikalauja;

17.6. NK – tolygiai važiuoja 30 km/h ar didesniu greičiu, įjungęs žemesnę nei trečią pavarą, kai eismo situacija ir (arba) važiavimo sąlygos to nereikalauja;

17.7. NK – tolygiai važiuoja 50 km/h ar didesniu greičiu, įjungęs žemesnę nei ketvirtą pavarą, kai eismo situacija ir (arba) važiavimo sąlygos to nereikalauja;

17.8. NK – tolygiai važiuoja 70 km/h ar didesniu greičiu, įjungęs žemesnę nei penktą pavarą, kai eismo situacija ir (arba) važiavimo sąlygos to nereikalauja;

17.9. NK (visos kategorijos, išskyrus A1, A2, A ir B1 (vairuojama kaip motociklas) – spaudžia automatinės pavarų dėžės selektoriaus mygtuką, kai iš žemesnių pavarų diapazono (1, 2, 3 pozicijos) persijungia į važiavimo pavarą („Drive“ pozicija);

17.10. NK – bando jungti / jungia pavarą neišjungęs sankabos.

17.14. SPK – šešios pasikartojančios pavaros pasirinkimo NK. 

18. Vairo valdymas:

18.1. NK – neišlaiko pasirinktos trajektorijos: nukrypsta nuo trajektorijos, trūkčiodamas sukinėja vairą; yra neatidus netinkamai vairuojamųjų ratų padėčiai, palikdamas stovėti transporto priemonę ar pradėdamas važiuoti;

18.2. NK – bent vienu ratu įvažiuoja į kelkraštį arba atsiremia į šaligatvio kraštą, bet neužvažiuoja ant jo;

18.3. NK – suka vairą netinkamu būdu:

18.3.1. deda rankas ant vairo iš vidaus;

18.3.2. suka vairą tik viena ranka, išskyrus važiavimą atbuline eiga ir transporto priemonės valdymo įtaisų naudojimą;

18.3.3. suka vairą vienos rankos delnu;

18.3.4. per daug suka vairą, kai transporto priemonė nejuda;

18.3.5. laiko vairą sukryžiavęs rankas ar kitokiu būdu, kuris riboja judesius vairu.

18.4. SPK – šešios pasikartojančios 18.1 arba 18.2 punktuose nurodytos vairo valdymo NK.

19. Stabdymas:

19.1. NK – netinkamai stabdydamas leidžia transporto priemonei pajudėti į priekį;

19.2. NK – neišlaiko transporto priemonės vietoje nei stovėjimo, nei darbiniu stabdžiu, kai ji stovi. Ši NK nevertinama, kai koja perkeliama nuo stabdžių ant akceleratoriaus paminos;

19.3. NK – valdo stabdžių paminą netinkamu būdu;

19.4. NK – neišlaiko vietoje transporto priemonės, sustabdęs įkalnėje, t. y. leidžia jai pariedėti atgal, bet greitai pasitaiso ir nesudaro potencialiai pavojingos situacijos;

19.5. NK – blokuoja ratus (taip pat atlikdamas įsibėgėjimo ir tikslaus sustojimo nurodytoje vietoje manevrą), bet greitai pasitaiso;

19.6. NK – stipriai spaudžia darbinio stabdžio paminą važiuodamas posūkiu;

19.7. NK – važiuoja nevisiškai išjungęs stovėjimo stabdį arba naudoja jį be reikalo, bet tai netrukdo transporto priemonei judėti;

19.8. NK – stabdo kaire koja;

20. Padėties pasirinkimas važiuojamojoje dalyje:

20.1. NK – nesilaiko eismo juostos ribų, išskyrus atvejus, kai egzaminuojamasis privalo keisti padėtį važiuojamojoje dalyje dėl susidariusios eismo situacijos;

20.2. NK – važiuojamojoje dalyje užima tokią padėtį, kuri neatitinka eismo situacijos, t. y. nemato kelio priekyje ir nekoreguoja pasirinktos trajektorijos, taip pat nepersirikiuoja iš vienos eismo juostos į kitą;

20.3. NK – nepasitraukia dešiniau, kur tai įmanoma, važiuodamas keliu, kuriame yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą. Ši NK vertinama vieną kartą, važiuojant kelio ruožu (gatve) nuo sankryžos iki sankryžos, kurioje sukama; 

20.4. NK – be reikalo važiuoja kairiąja eismo juosta. Ši NK nevertinama, jei važiuojant dešiniąja juosta reikia dažnai persirikiuoti dėl joje stovinčių transporto priemonių arba jei reikia važiuoti tiesiai, o iš dešiniosios juostos sankryžoje galima sukti tik į dešinę, arba eismas kitoje juostoje intensyvus;

20.5. NK – sustabdo transporto priemonę netinkamoje vietoje (maršrutinio transporto sustojimo vietoje ar pan.);

20.6. SPK – šešios pasikartojančios padėties pasirinkimo važiuojamojoje dalyje NK.

21. Padėties pasirinkimas manevruojant:

21.1. NK – pasirinko netinkamą padėtį, pradėdamas transporto priemonės pastatymo į laikiną stovėjimo vietą atbuline eiga lygiagrečiai, įstrižai arba statmenai važiuojamosios dalies kraštui manevrą, t. y. arčiau kaip 50 cm arba toliau kaip 1 m atstumu iš šono

nuo stovinčios transporto priemonės (gairelių);

21.2. NK – pabaigus transporto priemonės pastatymo į laikino stovėjimo vietą lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui manevrą:

21.2.1. transporto priemonė stovi nelygiagrečiai važiuojamosios dalies (šaligatvio) kraštui;

21.2.2. bent vienas transporto priemonės ratas yra toliau kaip 40 cm atstumu nuo važiuojamosios dalies (šaligatvio) krašto;

21.2.3. transporto priemonė yra arčiau kaip 1 m arba toliau kaip 2 m atstumu nuo priekyje stovinčios transporto priemonės (gairelių).

21.3. NK– pabaigus transporto priemonės pastatymo į laikino stovėjimo vietą įstrižai arba statmenai važiuojamosios dalies kraštui manevrą transporto priemonė stovi:

21.3.1. nelygiagrečiai greta stovinčiai transporto priemonei (gairelėms) ar stovėjimo vietą žyminčioms linijoms;

21.3.2. arčiau kaip 50 cm arba toliau kaip 1 m atstumu nuo greta stovinčios transporto priemonės;

21.3.3. toliau kaip 40 cm atstumu nuo stovėjimo vietos pabaigą žyminčios linijos.

21.4. NK – atlikdamas transporto priemonės pastatymo atbuline eiga lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui manevrą nuvažiavo daugiau kaip 3 m nuo priekyje

stovinčios transporto priemonės (tarpas tarp egzaminuojamojo vairuojamos transporto priemonės priekio ir priekyje stovinčios transporto priemonės galo ar gairelių);

21.5. NK – atlikdamas manevrą tris kartus jungė atbulinės eigos pavarą;

21.7. NK –važiuodamas atbuline eiga su posūkiu į dešinę nuvažiavo daugiau kaip 1 m nuo dešiniojo važiuojamosios dalies (šaligatvio) krašto;

22. Padėties pasirinkimas, sukant į dešinę:

22.1. NK – prieš posūkį transporto priemonė yra per toli nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto;

22.2. NK – pradėjus sukti, transporto priemonė yra per toli nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, sukama per plačiai ir posūkis užbaigiamas per arti priešingos krypties eismo juostos;

23. Padėties pasirinkimas, sukant į kairę:

23.1. NK – prieš posūkį (apsisukimą) transporto priemonė yra ne eismo juostoje, nelygiagreti ženklinimui, toliau nei būtina nuo priešingų krypčių eismo srautus skiriančios (pažymėtos ar nepažymėtos) linijos arba skiriamosios juostos;

23.2. NK – suka būdamas per toli nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto vienpusio eismo kelyje;

23.3. NK – pasuka priekinius ratus į kairę laukdamas posūkio, išskyrus situacijas, kai tai yra būtina;

23.4. NK – suka plačiai, važiuoja per daug į dešinę nuo važiuojamųjų dalių sankirtos centro, kur eismo sąlygos to nereikalauja;

23.5. NK  – įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą arba išvažiuodamas iš jos nežymiai išvažiuoja į priešingos krypties eismo juostą, bet nesudaro potencialiai pavojingos situacijos.

24. Situacijos stebėjimas ir žvalgymasis:

24.1. NK – nesižvalgo ir nestebi viso kelio priekyje, iš šono ir už transporto priemonės;

24.2. NK – pasukdamas galvą per atitinkamą petį netikrina per užpakalinio vaizdo veidrodžius nematomos kelio dalies kiekvieną kartą apvažiuodamas kliūtį, persirikiuodamas į kitą eismo juostą arba kelių išsiskyrimo ar jungimosi vietoje.

24.3. NK – nepasižiūri atgal prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga. Ši NK taip pat vertinama, kai egzaminuojamasis vairuoja B1 arba B kategorijos transporto priemonę ir pradėdamas važiuoti atbuline eiga pasižiūri atgal tik per užpakalinio vaizdo veidrodžius;

24.4. NK – per ilgai atitraukia dėmesį nuo važiavimo krypties, bet nesudaro potencialiai pavojingos situacijos;

24.5. SPK – šešios situacijos ir daugiau, kai reikia patikrinti per užpakalinio vaizdo veidrodžius nematomą kelio dalį, bet per petį nepasižiūrima.

25. Veidrodžių naudojimas:

25.1. NK – nežiūri į užpakalinio vaizdo veidrodžius prieš sulėtindamas, sustabdydamas transporto priemonę, įvažiuodamas į posūkį, persirikiuodamas, išvažiuodamas iš kelio ar įvažiuodamas į kelią, artėdamas prie bet kokios kliūties;

25.2. NK – per ilgai (pagal situaciją) žiūri į užpakalinio vaizdo veidrodį;

26. Įspėjamųjų signalų naudojimas:

26.1. NK – tinkamai neparodo posūkio signalo, kad įspėtų apie savo ketinimus, kai tai būtina. Ši NK nevertinama, kai dėl tam tikrų aplinkybių (mažas atstumas tarp artimiausio kertamo kelio / įvažiavimo į šalia kelio esančią teritoriją ir numatyto posūkio vietos ir pan.) tai daryti netikslinga;

26.2. NK – nerodo posūkio į dešinę signalo prieš išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos;

26.3. NK – rodo klaidingos krypties posūkio signalą. Ši NK vertinama, jei egzaminuojamasis suka į priešingą pusę, nei rodo signalą;

26.4. NK – neišjungia posūkio signalo per penkias sekundes po to, kai posūkis ar persirikiavimas buvo baigtas;

26.5. NK – išjungia posūkio signalą per anksti, t. y. anksčiau nei posūkis ar persirikiavimas pradėtas ar baigtas, ir daugiau jo nebeįjungia;

26.6. NK – rodo posūkio signalą be reikalo ir gali suklaidinti kitus eismo dalyvius;

26.7. SPK – šešios pasikartojančios įspėjamųjų signalų naudojimo NK.

27. Eismo pavojų įvertinimas: NK – netinkamai ar nepakankamai greitai reaguoja į eismo pavojų.

28. Sprendimų priėmimas:

28.1. NK – tinkamai neįvertina greičio ir atstumo iki kitų transporto priemonių pradėdamas važiuoti, važiuodamas per sankryžą, persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą ar įvažiuodamas į kelią;

28.2. NK – sustoja tinkamai, bet esant saugiam tarpui transporto sraute nesiryžta važiuoti;

28.3. NK – be reikalo sustoja ir nevažiuoja toliau, kai nėra transporto priemonių ar pėsčiųjų, kuriems galėtų trukdyti, o kelias yra laisvas;

28.4. NK – be reikalo duoda kelią kitam eismo dalyviui, t. y. netinkamai taiko važiavimo pirmumo taisykles.

29. Saugaus atstumo pasirinkimas:

29.1. NK – laikosi mažesnio kaip per dvi sekundes, bet didesnio kaip per vieną sekundę nuvažiuojamo atstumo iki priešais važiuojančios transporto priemonės;

29.2. NK – laikosi mažesnio kaip per tris sekundes, bet didesnio kaip per dvi sekundes nuvažiuojamo atstumo iki priešais važiuojančios transporto priemonės kelyje, kuriame yra dvi ar daugiau eismo juostų, skirtų važiuoti viena kryptimi, kai eismo situacija to nereikalauja.

29.3. . NK – nepalankiomis eismo sąlygomis laikosi mažesnio kaip per keturias sekundes, bet didesnio kaip per dvi sekundes nuvažiuojamo atstumo iki priešais važiuojančios transporto priemonės.

29.4. NK – sustabdo transporto priemonę, palikdamas nepakankamą tarpą iki priešais sustojusios transporto priemonės. Tarpas turi būti pakankamas, kad egzaminuojamasis prireikus galėtų apvažiuoti priešais sustojusią transporto priemonę, nevažiuodamas atbuline eiga;

29.5. NK – sustabdo transporto priemonę, palikdamas nepakankamą tarpą iki priešais sustojusios transporto priemonės, kad prireikus galėtų apvažiuoti priešais sustojusią transporto priemonę, nevažiuodamas atbuline eiga;
30. Greičio pasirinkimas:

30.1. NK – įsibėgėja per greitai arba per lėtai, neatsižvelgdamas į eismo sąlygas;

30.2. NK – važiuoja per greitai konkrečioje situacijoje, bet neviršija leistino greičio. Ši NK vertinama, kai egzaminuojamasis važiuoja didesniu nei tinkama greičiu;

30.3. NK – važiuoja per lėtai konkrečioje situacijoje, t. y. 10–15 km/h mažesniu, nei leistina, greičiu, kai eismo sąlygos to nereikalauja. Ši NK taip pat vertinama kai egzaminuojamasis nepasiekia reikiamo greičio, atlikdamas specialiuosius važiavimo manevrus, aprašytus 2 priede.

30.4. NK – nepasiekia reikiamo greičio, atlikdamas įsibėgėjimo ir tikslaus sustojimo nurodytoje vietoje manevrą.

31. Eismo reguliavimo signalų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo reikalavimų vykdymas:

31.1. NK – sustabdo transporto priemonę taip, kad ji išsikiša už „Stop“ linijos (ženklo „Stop“ linija);

31.2. NK – ketindamas sankryžoje pasukti į kairę, neįvažiuoja į važiuojamųjų dalių sankirtą laukti saugaus tarpo transporto sraute, kai tai dera daryti;

31.3. NK – nepakankamai supranta eismo reguliavimo signalus, t. y. per ilgai delsia, nors gali važiuoti nekliudydamas kitiems eismo dalyviams;

31.4. NK – ketindamas sankryžoje pasukti į kairę, netinkamai įvažiuoja į važiuojamųjų dalių sankirtą paskui pirmąją transporto priemonę. Ši NK vertinama, kai egzaminuojamajam važiuoti leidžia šviesoforo (reguliuotojo) signalas.

32. Nuoseklumas:

32.1. NK – pasirenka netinkamą transporto priemonės valdymo sistemos seką;

 

IV. KRITINĖS KLAIDOS

 

35. Papildomi valdymo įtaisai:

35.1. KK – neužsisega saugos diržo, kai tai yra būtina;

35.2. KK – naudojasi mobiliuoju telefonu laikydamas jį rankoje tuo metu, kai transporto priemonė juda arba stovi, bet variklis neišjungtas;

36. Sankabos valdymas:

36.2.KK – užgesina variklį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją.

36.3. KK – užgesina variklį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją.

37. Pavaros pasirinkimas:

37.1. KK – jungia atbulinės eigos pavarą, kai važiuoja į priekį, arba važiavimo į priekį pavarą, kai važiuoja atbuline eiga, kai transporto priemonė juda;

37.2. KK – pasirenka netinkamą pavarą ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją.

38. Vairo valdymas:

38.1. KK – nesuvaldo (neišlaiko) vairo;

38.2. KK – atitraukia abi rankas nuo vairo, kai transporto priemonė juda.

39. Stabdymas:

39.1. KK – be reikalo staigiai stabdo ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją;

39.2. KK – neišlaiko transporto priemonės vietoje, sustabdęs ją įkalnėje, t. y. leidžia transporto priemonei pariedėti atgal, ir greitai nepasitaiso (sudaro potencialiai pavojingą situaciją);

39.3. KK – stipriai spaudžia stabdžių paminą, taip blokuodamas transporto priemonės ratus bei priversdamas juos slysti, ir greitai nepasitaiso;

39.4. KK – be reikalo važiuoja laikydamas koją ant stabdžių paminos. Ši KK vertinama tik po dviejų egzaminuotojo įspėjimų: „Prašau patikrinti valdymo įtaisus ir įrangą“. Turi būti skirta pakankamai laiko egzaminuojamajam pasitaisyti po kiekvieno įspėjimo;

39.5. KK – įjungia stovėjimo stabdį važiuodamas ir nesuvaldo transporto priemonės;

39.6. KK – pradeda važiuoti, palikęs įjungtą stovėjimo stabdį ir greitai nepasitaiso, t. y. transporto priemonės ratai stabdomi arba neįmanoma pajudėti iš vietos. Ši KK vertinama tik po dviejų egzaminuotojo įspėjimų: „Prašau patikrinti valdymo įtaisus ir įrangą“. Turi būti skirta pakankamai laiko egzaminuojamajam pasitaisyti po kiekvieno įspėjimo;

40. Padėties pasirinkimas važiuojamojoje dalyje:

40.1. KK – pasirenka netinkamą trajektoriją / persirikiuoja važiuojamųjų dalių sankirtoje, ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją;

40.2. KK – netinkamai lenkia arba apvažiuoja į kairę sukančią transporto priemonę;

40.3. KK – sustoja, kur sustoti draudžiama;

40.4. KK – važiuoja taip, kad trečdalis transporto priemonės ar daugiau be reikalo yra priešpriešinio eismo juostoje;

41. Padėties pasirinkimas manevruojant:

41.1. KK – pabaigus transporto priemonės pastatymo atbuline eiga į laikino stovėjimo vietą lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui manevrą, bent vienas dešinysis transporto priemonės ratas yra toliau, kaip 80 cm nuo važiuojamosios dalies (šaligatvio) krašto;

41.2. KK – pabaigus transporto priemonės pastatymo atbuline eiga į laikino stovėjimo vietą įstrižai arba statmenai važiuojamosios dalies kraštui manevrą, egzaminuojamojo vairuojama transporto priemonė stovi toliau kaip 1,5 m atstumu nuo greta stovinčios transporto priemonės (gairelių);

41.3. KK – atlikdamas transporto priemonės pastatymo atbuline eiga į laikino stovėjimo vietą lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui manevrą nuvažiavo daugiau, kaip 5 m nuo priekyje stovinčios transporto priemonės (tarpas tarp egzaminuojamojo vairuojamos transporto priemonės priekio ir priekyje stovinčios transporto priemonės galo ar gairelių);

41.4. KK – nesugebėjo atlikti manevro tris kartus įjungęs atbulinės eigos pavarą;

42. Padėties pasirinkimas, sukant į dešinę:

42.1. KK – suka iš tam neskirtos eismo juostos. Jei egzaminuojamasis ketina sukti į dešinę iš lėtėjimo juostos ir nepersirikiuoja į ją iš anksto, tai vertinama kaip padėties pasirinkimo važiuojamojoje dalyje KK;

42.2. KK – užima netinkamą padėtį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją;

42.3. KK – suka taip, kad trečdalis transporto priemonės arba daugiau be reikalo išsikiša į priešpriešinio eismo juostą.

43. Padėties pasirinkimas, sukant į kairę:

43.1. KK – suka (apsisuka) iš tam neskirtos eismo juostos. Jei egzaminuojamasis ketina sukti į kairę iš lėtėjimo juostos ir nepersirikiuoja į ją iš anksto, tai vertinama kaip padėties pasirinkimo važiuojamojoje dalyje KK;

43.2. KK – užima netinkamą padėtį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją;

43.3. KK – suka taip, kad trečdalis transporto priemonės arba daugiau įvažiuojant į posūkį arba išvažiuojant iš jo be reikalo išsikiša į priešpriešinio eismo juostą;

44. Situacijos stebėjimas ir žvalgymasis:

44.1. KK – nesižvalgo ir nestebi eismo situacijos, važiuodamas per geležinkelio pervažą ar

nereguliuojamą sankryžą;

44.2. KK – nukreipia žvilgsnį nuo važiavimo krypties ir sudaro pavojingą arba potencialiai pavojingą situaciją. Taip pat tikrindamas per užpakalinio vaizdo veidrodžius nematomą kelio dalį;

44.3. KK – važiuodamas atbuline eiga neatsisuka pasižiūrėti atgal, kas vyksta šalia ir už transporto priemonės.

45. Įspėjamųjų signalų naudojimas:

KK – netinkamai rodo posūkio signalą ir taip sudaro pavojingą situaciją.

46. Sprendimų priėmimas:

46.1. KK – įvažiuoja ir sustabdo transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje, važiuojamųjų dalių sankirtoje, kurioje arba už kurios yra kliūtis, arba geležinkelio pervažoje;

46.2. KK – užsidegus geltonam arba raudonam šviesoforo signalui, neišvažiuoja iš važiuojamųjų dalių sankirtos, kai buvo įvažiavęs į ją ketindamas sukti į kairę. Ši KK vertinama, kai egzaminuojamasis nepasinaudoja saugiu tarpu transporto sraute išvažiuoti iš važiuojamųjų dalių sankirtos;

46.3. KK – neduoda kelio (nepraleidžia) transporto priemonėms ar kitiems eismo dalyviams. Ši KK nevertinama, jei egzaminuojamasis važiuoja, nes negali duoti kelio dėl kitų eismo dalyvių veiksmų.

47. Saugaus atstumo pasirinkimas:

47.1. KK – laikosi per vieną sekundę (dvi sekundes, jei kelio danga šlapia, apledėjusi, grįsta akmenimis ar pan.) ar mažiau nuvažiuojamo atstumo iki priešais važiuojančios transporto priemonės;

47.2. KK – važiuodamas 20 km/h ar didesniu greičiu laikosi mažesnio kaip 0,5 m šoninio atstumo iki stovinčių, priešpriešiais ar ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių, pėsčiųjų, einančių važiuojamąja dalimi, kliūčių važiuojamosios dalies pakraštyje.

48. Greičio pasirinkimas:

48.1. KK – važiuoja 10 proc. ar daugiau viršydamas leistiną greitį;

 

48.2. KK – važiuoja per lėtai konkrečioje situacijoje, t. y. daugiau kaip 15 km/h mažesniu, nei leistina, greičiu, kai eismo situacija to nereikalauja.

Ši KK taip pat vertinama, kai egzaminuojamasis važiuoja per lėtai, atlikdamas specialiuosius važiavimo manevrus, aprašytus 2 priede. Ši KK nevertinama, jei egzaminuojamasis saugiai greitėja su transporto srautu;

48.3. KK – didina greitį, kai yra lenkiamas, ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją;

48.4. KK – važiuoja per greitai, bet neviršija leistino greičio, ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją, taip pat ir važiuodamas atbuline eiga;

48.5. KK, nurodytos 48.1 ir 48.2 punktuose, neturi būti vertinamos, jei buvo trumpalaikės ir greitai ištaisytos.

49. Eismo reguliavimo signalų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo reikalavimų vykdymas:

49.1. KK – nevykdo eismo reguliavimo signalo, kelio ženklo arba kelių ženklinimo reikalavimų. Ši KK taip pat vertinama, jei egzaminuojamojo vairuojama transporto priemonė išvažiuoja už linijos, žyminčios specialiajam važiavimo manevrui skirto ploto ribas arba pabaigus specialiuosius važiavimo manevrus, aprašytus 2 priedo 3.3 ir 3.4 punktuose, stovi ant / už stovėjimo vietą žyminčių linijų, jei stovėjimo vieta paženklinta;

49.2. KK – sustabdo transporto priemonę už „Stop“ linijos ar važiuojamųjų dalių sankirtos krašto tokiu atstumu, kad sudaro potencialiai pavojingą situaciją. Ši KK taip pat vertinama, jei egzaminuojamasis,  atlikdamas įsibėgėjimo ir tikslaus sustojimo nurodytoje vietoje manevrą, pravažiuoja sustojimo vietą žyminčią liniją (gaireles);

49.3. KK – nesustabdo transporto priemonės prieš ,,Stop“ liniją ir kiek įmanoma arčiau jos. Sustojimas kiek įmanoma arčiau reiškia ne daugiau, kaip per 1 m nuo „Stop“ linijos, tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti neįmanoma ir egzaminuotojas privalo vertinti situaciją pagal eismo sąlygas tuo momentu.

 

V. BENDROSIOS KRITINĖS KLAIDOS

 

53. BKK – egzaminuotojo įsikišimas žodžiu arba fiziškai, kad:

53.1. būtų išvengta eismo įvykio;

53.2. būtų išvengta pavojingos situacijos dėl neadekvataus transporto priemonės valdymo, galinčio sukelti grėsmę bet kokiam eismo dalyviui;

53.3. padėtų egzaminuojamajam bet kokioje egzamino dalyje dėl jo nesugebėjimo, t. y. atliktų už jį veiksmus, kai tai yra būtina saugiam eismui užtikrinti, arba dėl neadekvataus laiko, reikalingo egzaminui užbaigti.

54. BKK – eismo įvykis. Tai situacija, kai egzaminuojamojo vairuojama transporto priemonė susiduria (užvažiuoja) su kitu objektu. Ši BKK taip pat vertinama užvažiavus vienu arba daugiau ratų ant šaligatvio krašto.

55. BKK – pavojinga situacija. Egzaminuojamojo veiksmų sudaryta pavojinga situacija, dėl kurios kiti eismo dalyviai (taip pat ir pėstieji) priversti imtis veiksmų, kad išvengtų susidūrimo arba kitokio pavojaus.

56. BKK – privalomų nurodymų nevykdymas. Egzaminuojamasis nevykdo tikrinančių pareigūnų (reguliuotojų) nurodymų.

,,B" PRAKTINIO EGZAMINO METU UŽDUODAMI KLAUSIMAI IR REKOMENDUOJAMI ATSAKYMAI

EGZAMINUOTOJAS PATS TURI ATIDARYTI VARIKLIO GAUBTĄ, JEI REIKIA.

1. Parodykite, kur tikrinsite alyvos lygį variklyje.

Alyvos (tepalų) lygis variklyje tikrinamas:

Variklio skyriuje reikia susirasti alyvos lygio matuoklį ir ištraukti jį (matuoklio rankenėlė yra šviesios spalvos).

2. Paaiškinkite, kaip tikrinsite, ar alyvos lygis variklyje yra pakankamas.

Automobilis turi stovėti lygioje vietoje, tepalas tikrinamas, kai variklis šaltas.

1.     Reikia susirasti alyvos lygio matuoklį ir ištraukti jį (matuoklio rankenėlė yra šviesios spalvos).

2.     Skudurėliu reikia nuvalyti alyvą nuo matuoklio ir surasti ant jo galo pažymėtas alyvos lygio žymes.

Reikia įkišti alyvos matuoklį į jo vamzdelį ir vėl ištraukti. Alyvos lygis turėtų būti tarp MIN MAX žymų.
 

3. Parodykite arba paaiškinkite, kaip tikrinsite, ar veikia vairo stiprintuvas.

Užvedus variklį, vairą galima pasukti lengviau, nei prieš užvedant. Tai reiškia, kad vairo stiprintuvas veikia.

4. Parodykite, kur tikrinsite skysčio lygį variklio aušinimo sistemoje.

Variklio skyriuje reikia surasti aušinimo skysčio bakelį ir MIN MAX žymas ant jo.

5. Paaiškinkite, kaip tikrinsite, ar aušinimo skysčio lygis yra pakankamas.

Šalto variklio aušinimo skysčio lygis turėtų būti tarp MIN MAX žymų aušinimo skysčio bakelyje.

6. Paaiškinkite, kaip tikrinsite, ar veikia stovėjimo stabdys.

Lėtai važiuojant patraukti stovėjimo stabdžio svirtį ir stebėti, ar automobilis yra stabdomas.

7. Parodykite, kur yra langų plovimo skysčio rezervuaras (talpa).

Variklio skyriuje surasti langų plovimo skysčio bakelį arba bakelio kaklelį, dangtelis dažnai yra su fontanėlio simboliu.

8. Paaiškinkite, kaip tikrinsite langų plovimo skysčio lygį.

Skysčio lygį galima matyti per skaidrią bakelio sienelę, ar atidarius dangtelį, ar iš bakelio ištraukus matuoklį.

9. Parodykite, kaip tikrinsite, ar veikia įspėjamasis garso signalas.

Veikiant varikliui, reikia paspausti signalo mygtuką ir klausytis, ar pasigirs signalas.

10. Parodykite, kur yra stabdžių skysčio rezervuaras (talpa).

Variklio skyriuje reikia surasti stabdžių skysčio bakelį ir MIN MAX žymas ant jo.

11. Paaiškinkite, kaip tikrinsite, ar stabdžių skysčio lygis yra pakankamas, kad saugiai važiuotumėte.

Stabdžių skysčio lygis turėtų būti tarp MIN MAX žymų aušinimo skysčio bakelyje.

12. Parodykite, kaip tikrinsite, ar veikia posūkių signalai.

Reikia įjungti avarinę signalizaciją ar posūkius, ir stebėti, ar mirksi posūkių signalinės lemputės.

13. Paaiškinkite, kaip patikrinsite, ar veikia stabdžių šviesos signalai.

Vienas asmuo spaudžia stabdžius, kitas asmuo stebi, ar dega stabdžių signalinės lemputės.

14. Paaiškinkite, kaip tikrinsite, ar veikia darbinis stabdys.

Lėtai važiuojant reikia koja nuspausti stabdžio paminą ir stebėti, ar automobilis yra stabdomas.

15. Parodykite, kaip tikrinsite, ar veikia visi žibintai.

Veikiant varikliui, reikia įjungti visų žibintų jungiklius ir, apeinant automobilį, stebėti, ar šviečia visi žibintai.

16. Paaiškinkite, kur ieškosite informacijos apie rekomenduojamą oro slėgį padangose.

Lentelė su šia informacija yra ant kuro bako kaklelio dangtelio vidinės pusės (ne ant bako kamščio).

17. Paaiškinkite, kaip tikrinsite oro slėgį padangose.

Apžiūrėti, ar padangos nesubliuškę, prijungti slėgio matuoklį prie padangos ventilio ir stebėti matuoklio parodymą.

TRANSPORTO PRIEMONĖS TECHNINĖ EKSPLOATACIJA

1. Dėl kurių priežasčių gali perkaisti variklis?

1.Per mažas aušinimo skysčio lygis.

2. Sugedęs termostatas.

3. Neveikia ventiliatorius.

4. Dėl visų nurodytų priežasčių.

2. Dėl kurių priežasčių nepakyla arba sunkiai pakyla temperatūra aušinimo sistemoje iki normos (variklis peraušinamas)?

1. Per mažas aušinimo skysčio lygis.

2. Per aukštas aušinimo skysčio lygis.

3. Sugedęs termostatas.

4. Dėl visų nurodytų priežasčių.

 

3. Dėl kurių priežasčių, važiuojant įjungus žemą pavarą, dažnai sustojant, staiga gali        pradėti kilti aušinimo skysčio temperatūra?

1. Neįsijungia ventiliatorius.

2. Staiga sumažėjo skysčio aušinimo sistemoje (atsirado nutekėjimas).

3. Dėl bet kurios nurodytos priežasties.

 

4. Dėl kurios priežasties gali pradėti rasoti kėbulo langai?

1. Kėbule daug drėgmės nuplovus automobilį.

2. Neteisingai pasirinktas kėbulo šildymo ar ventiliatoriaus rėžimas.

3. Per didelis aušinimo lygis sistemoje.

4. Dėl visų nurodytų priežasčių.

 

5. Kokia antifrizo paskirtis?

1. Naudojamas užpildyti priekinio stiklo plovimo bakeliui.

2. Naudojamas užpildyti stabdžių sistemai.

3. Naudojamas užpildyti aušinimo sistemai.

4. Naudojamas, bet kuriuo nurodytu atveju.

6. Ką vadiname variklio litražu?

1. Visų variklio cilindrų darbinių tūrių suma, išreikšta litrais.

2. Visų variklio cilindrų bendrųjų tūrių suma, išreikšta litrais.

3. Visų variklio cilindrų degimo kamerų tūrių suma, išreikšta litrais.

 

7. Benzino oktaninis skaičius charakterizuoja:

1. Variklio atsparumą detonacijai.

2. Benzino atsparumą detonacijai.

3. Žemiausią benzino užsiliepsnojimo temperatūrą.

4. Variklio temperatūrą, kuriai esant geriausiai sudega degusis mišinys.

 

8. Kuris skystis iš žemiau išvardintų pilamas į variklio aušinimo sistemą?

1. Antifrizas

2. Sieros rūgšties ir destiliuoto vandens mišinys

3. Labai mažo klampumo alyva

 

9. Iš kokių komponentų gaminamas akumuliatorių elektrolitas?

1. Antifrizo ir destiliuoto vandens.

2. Sieros rūgšties ir destiliuoto vandens.

3. Mažo klampumo alyvos ir dyzelinio kuro.

 

 

10. Kada temperatūra aušinimo sistemoje gali pakilti aukščiau normos?

1. Ilgai važiuojant įjungus žemą pavarą.

2. Sumažėjus skysčio lygiui sistemoje.

3. Ilgai važiuojant dideliu greičiu.

4. Dėl visų nurodytų priežasčių.

 

11. Ar turi įtakos kuro sunaudojimui per žemas oro slėgis padangose?

1. Kuro sunaudojimas didėja.

2. Kuro sunaudojimas mažėja.

3. Kuro sunaudojimas neturi jokios įtakos.

 

12. Dėl kurių priežasčių labiau dėvisi padangos protektoriaus kraštas?

1. Dėl nuolatinio važiavimo blogais keliais.

2. Dėl nuolatinio važiavimo dideliu greičiu.

3. Dėl padangos eksploatavimo esant per mažam oro slėgiui.

4. Dėl padangos eksploatavimo esant per aukštam oro slėgiui.

 

13. Dėl kokios priežasties padanga greičiau dyla vidurinėje dalyje?

1. Dėl nuolatinio važiavimo blogais keliais.

2. Dėl nuolatinio važiavimo dideliu greičiu.

3. Dėl padangos eksploatavimo esant per mažam oro slėgiui.

4. Dėl padangos eksploatavimo esant per aukštam oro slėgiui.

 

14. Kada tikrinamas oro slėgis padangose?

1. Tuojau pat pastačius automobilį į stovėjimo vietą, kai padanga šilta.

2. Prieš važiuojant automobiliu iš stovėjimo vietos, kai padanga šalta.

3. Tikrinimo laikas neturi reikšmės.

 

15. Padanga pažymėta 195/65 R15. Ką reiškia „R“  raidė?

1. Nurodo padangos tipą (radialinė).

2. Nurodo greičio simbolį.

3. Nurodo, kad padanga gali būti naudojama tik žiemą.

 

16. Padanga pažymėta 195/65 R15. Ką reiškia skaičius 15?

1. Padangos plotį.

2. Padangos aukščio ir pločio santykį.

3. Ratlankio skersmenį.

4. Padangos leistinos apkrovos indeksą.

 

17. Ką reiškia ant padangos šono esančios raidės M+S?

1. Nurodo, kad padangas galima eksploatuoti žiemą.

2. Nurodo, kad padangą galima naudoti su kamera ir be jos.

3. Nurodo greičio simbolį.

 

18. Ar leidžiama eksploatuoti žiemines padangas vasarą?

1. Leidžiama.

2. Draudžiama.

3. Leidžiama važiuoti keliais, neturinčiais kietos dangos.

 

19. Ką reiškia ant padangos šono esantis užrašas „TUBELESS“?

1. Padanga gali būti naudojama tik su kamera.

2. Padanga yra bekamerinė.

3. Padangą galima eksploatuoti gerokai sumažinus slėgimą.

 

20. Kokį pavojų kelia mažėjantis protektoriaus rašto gylis dylant padangai?

1. Didėja akvaplaniravimo tikimybė.

2. Ilgėja automobilio stabdymo kelias.

3. Didėja automobilio šoninio slydimo tikimybė.

4. Galimi visi išvardinti variantai.

 

21. Kokia sankabos paskirtis?

1. Leidžia keisti variklio apsukas.

2. Leidžia atjungti variklį nuo transmisijos įjungiant ir perjungiat pavaras, taip pat sklandžiai pajudėt iš vietos.

3. Leidžia keisti variklio sukamąjį momentą, perduodamą ratams.

 

22. Dėl kokių priežasčių praslysta sankaba?

1. Esant per didelei sankabos pedalo laisvajai eigai.

2. Užsiteršus sankabos frikciniams antdėklams tepalu.

3. Dėl abiejų nurodytų priežasčių.

 

23. Kokia automobilio pavarų dėžės paskirtis?

1. Leidžia ilgam laikui atjungti dirbtinį variklį nuo transmisijos, keisti sukamąjį momentą perduodamą ratams ir automobiliui judėti atbuline eiga.

2. Leidžia keisti variklio apsukas.

3. Padidina automobilio stabilumą.

 

24. Kokie parametrai charakterizuoja automobilio stabdymo efektyvumą?

1. Sustojimo kelias.

2. Stabdymo kelias.

3. Maksimalus lėtėjimas.

4. Visuose atsakymuose išvardinti parametrai.

5. Tik 2 ir 3 atsakymuose išvardinti parametrai.

 

25. Kurie automobilio ratai greičiau blokuojami (čiuožia) staigiai stabdant?

1. Priekiniai ratai

2. Užpakaliniai ratai.

3. Visi ratai blokuojami vienodai.

 

26. Esant minusinei temperatūrai, nuplovus automobilį plovykloje, prieš pastatant stovėjimui atviroje aikštelėje, būtina:

1. Pravažiuoti automobiliui jį stabdant, kad išdžiūtų stabdžių mechanizmai.

2. Sausai nuvalyti automobilio stiklą.

3. Patikrinti stiklo valytuvų darbą.

 

27. Kokią įtaką daro sugedęs stabdžių stiprintuvas stabdžių sistemos darbui?

1. Neveikia stabdžių sistema.

2. Sumažėja stabdymo efektyvumas.

3. Stabdžių sistemos darbui įtakos neturi.

 

28. Velkamo automobilio, kuriame įrengtas stabdžių stiprintuvas, variklis neveikia. Jo vairuotojas privalo atkreipti dėmesį:

1. Į sumažėjusį stabdymo efektyvumą.

2. Kad negalima važiuoti išjungus pavaros.

3. Kad nebūtų įjungtas uždegimo jungiklis.

 

29. Kodėl gali būti nuolat stabdomas kuris nors automobilio ratas?

1. Sutriko stabdžių sistemos hermetiškumas.

2. Sudilo stabdžių trinkelių antdėklai.

3. Nutrūko stabdžių trinkelių grąžinimo spyruoklė.

 

30. Lengvojo automobilio stovėjimo stabdis blogai veiks, jeigu:

1. Stabdžių sistemoje yra oro.

2. Susidėvėję stabdžių trinkelių antdėklai.

3. Automobilio hidraulinėje stabdžių sistemoje sumažėjęs stabdžių skysčio lygis.

 

31. Kaip vairuotojui reikia elgtis pastebėjus, kad iš hidraulinės stabdžių sistemos sunkiasi stabdžių skystis?

1. Nutraukti išvyką ir kviestis techninę pagalbą.

2. Nuolat tikrinant stabdžio skysčio lygį ir jį papildant, vykti į remonto įmonę.

3. Turint pakankamą atsargą stabdžių skysčio, tęsti numatytą išvyką.

 

32. Kokia akumuliatorių baterijos paskirtis?

1. Tiekti elektros energiją starteriui užvedant variklį.

2. Tiekti elektros energiją vartotojams nedirbant varikliui.

3. Tiekti elektros energiją abiem nurodytais atvejais.

 

33. Kokią įtaką akumuliatorių baterijos talpai turi aplinkos temperatūra?

1. Mažėjant temperatūrai talpa mažėja.

2. Mažėjant temperatūrai talpa didėja.

3. Temperatūriniai pokyčiai talpai įtakos neturi.

 

34. Sumažėjus elektrolito lygiui akumuliatorių baterijoje (nutekėjimo nėra) iki reikiamo lygio pilama:

1. Sieros rūgštis.

2. Distiliuotas vanduo.

3. To paties tankio elektrolitas.

 

35. Įjungę posūkio signalą pastebėjote, kad kontrolinė lemputė mirksi dažniau nei paprastai. Kokia to priežastis?

1. Elektros grandinėje trumpas jungimas.

2. Blogas lemputės kontaktas su mase.

3. Perdegusi viena posūkio lemputė.

 

36. Kokį vaidmenį atlieka saugikliai elektros tiekimo grandinėje?

1. Apsaugo laidus nuo nutrūkimo.

2. Apsaugo elektros grandinę nuo perkrovimo.

3. Apsaugo elektros grandinę nuo gedimų.

4. Atlieka visuose atsakymuose išvardintas funkcijas.

 

37. Ar leidžiama tikrinti uždegimo žvakių tvarkingumą, nuimant nuo jų laidus, kai variklis dirba?

1. Leidžiama.

2. Draudžiama.

 

38. Amortizatorius dirba, jeigu:

1. Paspaudus ir staigiai atleidus automobilio sparną, kurio amortizatorius tikrinamas, kėbulas grįžta į pradinę padėtį ir sustoja.

2. Paspaudus ir staigiai atleidus automobilio sparną, kurio amortizatorius tikrinamas, kėbulas kurį laiką švytuoja.

3. Sparno, kurio amortizatorius tikrinamas, spaudžiant kėbulą išjungti negalima.

 

39. Kokia amortizatorių paskirtis?

1. Išlaikyti automobilio kėbulą horizontalioje padėtyje.

2. Gesinti kėbulo svyravimus, kai automobilis važiuoja nelygiu keliu.

3. Švelninti smūgius į ratus, kai automobilis važiuoja nelygiu keliu.

 

40. Kokios priežastys sąlygoja vairo laisvosios eigos atsiradimą ir didėjimą eksploatuojant automobilį?

1. Per stipriai užveržti vairo detalių srieginiai sujungimai.

2. Vairo detalių dilimas.

3. Automobilio eksploatavimas esant per dideliam oro slėgiui priekinių ratų padangose.

4. Visuose atsakymuose nurodytos priežastys.

 

41. Ar veikia vairo mechanizmas sugedus stiprintuvui?

1. Veikia, tačiau sunku vairuoti automobilį.

2. Neveikia.

3. Stiprintuvas vairo mechanizmo darbui įtakos neturi.

 

42. Kokiuose automobiliuose yra kardaninė pavara?

1. Visuose automobiliuose.

2. Automobiliuose, kurie priekiniai ratai varomi.

3. Automobiliuose, kurių galiniai ratai varomi.

 

43. Kokie požymiai rodo, kad sankaba praslysta?

1. Pradedant važiuoti užgęsta variklis.

2. Sunkiai įsijungia ir persijungia pavara.

3. Didinant variklio apsukas, automobilio greitis didėja lėtai arba visai nedidėja.

4. Visuose atsakymuose nurodyti požymiai.

 

44. Kokiuose automobiliuose yra skirstymo dėžė?

1. Automobiliuose, kurių priekiniai ratai yra varomieji.

2. Automobiliuose, kurių užpakaliniai ratai yra varomieji.

3. Automobiliuose, kurių visi ratai yra varomieji.

 

45. Staigiai paspaudus kuro padavimo pedalą, kurį laiką girdėt cypimas. Dažniausiai jo priežastis:

1. Per mažai tepalo variklyje.

2. Užsiteršė kuro tiekimo sistemos oro filtras.

3. Nepakankamai įtemptas, praslystantis trapecinis generatorius arba kito agregato pavaros dirželis.

4. Visuose atsakymuose nurodytos priežastys.

 

46. Pradedant važiuoti automobiliui, kurio priekiniai ratai yra varomieji, ypač posūkyje, girdėti garsai, sausas spragsėjimas. Jo priežastis yra:

1. Automobilio vairo stiprintuvo gedimas.

2. Susidėvėjęs pusašio kardaninis šarnyras.

3. Įtrūkęs priekinio rato stabdžių diskas.

 

47. Paspaudus darbinio stabdžio pedalą, girdėti cypimas arba metalinis girgždesys. Jų priežastis yra:

1. Labai susidėvėję stabdžių trinkelių frikciniai antdeklai.

2. Per mažas skysčio lygis stabdžių sistemoje.

3. Stabdžių sistemoje yra oro.

 

48. Kokių kenksmingų medžiagų kiekis išmetamosiose dujose yra ribojamas?

1. Anglies vandenilio (CO).

2. Angliavandenių (hc).

3. Išvardintų 1 ir 2 atsakymuose.

 

49. Kokie požymiai rodo, kad išsikrovusi akumuliatorių baterija?

1. Bandant užvesti, starteris nesisuka, arba sukasi labai lėtai.

2. Uždegimo jungikliu įjungus starterį, gęsta lemputės prietaisų skydelyje.

3. Įjungti žibintai dega blausiai, įjungus starterį, užgęsta.

4. Visuose atsakymuose išvardinti atvejai.

 

50. Dėl kokių priežasčių gali neveikti priekinio stiklo plovikliai?

1. Dėl užsiteršusių ploviklio purkštukų.

2. Užšalus plovimo skysčiui bakelyje.

3. Dėl nehermetiškų žarnelių sujungimų.

4. Dėl visų išvardintų priežasčių.

 

51. Kokie automobilio ratai greičiau blokuojami (čiuožia) staigiai stabdant automobilį?

1. Daugiau apkrauti.

2. Mažiau apkrauti.

3. Visi ratai blokuojami vienodai.

 

 

SAUGAUS EISMO TEORIJA

 

                      VAIRUOTOJO REAKCIJA

    Nuvargus, išgėrus alkoholio padidėja vairuotojo reakcijos laikas, susilpnėja dėmesys, judesiai sulėtėja.

Kai vairuotojas pavargo arba yra mieguistas, jis turi sustabdyti automobilį ir pailsėti, pasimankštinti.

Vairuotojo reakcijos laikas priklauso nuo šių veiksnių: ligos, nuovargio, suvartoto alkoholio, patirtų neigiamų ir teigiamų emocijų.

Pagrindiniai didelio nuovargio požymiai: išblyškęs veidas, skaudančios akys, mieguistumas.

Laikas nuo pavojaus šaltinio pastebėjimo iki konkrečių veiksmų pradžios vadinamas vairuotojo reakcijos laiku.

Važiuojant tamsoje arba esant rūkui objektai kelyje vairuotojui atrodo du kartus toliau, negu yra iš tikrųjų.

 

                      INERCIJOS JĖGA

    Staiga stabdant, ar staiga pradedant važiuoti, automobilį visada veikia inercijos jėga, kuri veikia ir automobilyje esančius žmones bei daiktus.

Staiga stabdant, nepritvirtintas krovinys pasislinks priekin arba apvirs.

 

                      IŠCENTRINĖ JĖGA

    Automobilį veikianti išcentrinė jėga yra didesnė esant staigiam posūkiui. Darant staigų posūkį išcentrinė jėga sumažės , jei tai atliksime lėtai.

Posūkyje yra stabilesnis (ne taip greitai virsta) tas automobilis, kurio svorio centras yra žemai (nepakrautas).

Posūkyje ne taip greitai virsta (yra stabilesnė) visiškai tuščia arba pilnai pakrauta skysčių cisterna.

Posūkyje vairuotojas turi atsižvelgti į tai, kad galiniai ratai (priekaba) rieda mažesniu spinduliu negu priekiniai ratai ir gali užvažiuoti ant kliūties.

Autotraukiniui važiuojant posūkiu, jo priekaba pasislenka į posūkio centrą.

Esant staigiam kelio vingiui, išcentrinė jėga padidės, jeigu važiuosime didesniu greičiu.

Darant posūkį, transporto priemonė bus stabilesnė, jei važiuosime su įjungta pavara.

Autotraukiniui važiuojant posūkiu, jo priekaba pasislenka (atsilieka) į posūkio centrą.

Vairuotojas, norėdamas nustatyti, kokio pločio eismo juostos jam reikia, turi atsižvelgti į autotraukinio plotį, priekabos vingiavimą, bei jos pasidavimą į posūkio centrą.

Vairuotojui artėjant prie kelio posūkio, kuris pasirodė staigesnis, negu tikėtasi, būtina sumažinti greitį.

Posūkyje nepakrautas automobilis yra stabilesnis, kadangi jo svorio centras yra žemiau.

 

RATŲ SUKIBIMAS SU KELIO DANGA

Automobilių ratų sukibimas su kelio danga sumažėja nudilus padangos protektoriaus raštui.

Kai automobilio varančiųjų ratų traukos jėga yra didesnė už ratų sukibimo su kelio danga jėgą, varantieji ratai buksuos (praslys).

Varantieji ratai nebuksuos, kai traukos jėga yra mažesnė su ratų sukibimo su keliu jėgą. Automobilio ratų su kelio danga sukibimo koeficientas padidėja sumažinus oro slėgį padangose.

Mažai pripūstomis padangomis pavojinga važiuoti, nes gadinamos padangos. Be to, jos savaime gali nusimauti nuo ratlankio važiuojant posūkiu.

Pavojingiausi kelio ruožai yra važiuojamosios dalies susiaurėjimas, lengvai pašiurkštinta kelio danga, ilgos nuokalnės ar įkalnės.

Slidžiame kelyje vairuotojas privalo važiuoti lėtai, nedaryti staigių vairo pasukimų, stabdyti su dažnais paspaudimais.

 

STABDYMO TEORIJA

    Galiniai ratai yra silpniau sukibę su kelio danga, todėl tolygiai stabdant jie greičiau praslysta (užsiblokuoja, čiuožia). Dėl to jų stabdymo efektyvumas yra mažesnis.

Atstumas, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo pavojų iki visiško sustojimo, vadinamas sustojimo keliu.

Atstumas, kurį nuvažiuoja automobilis nuo stabdžio pedalo paspaudimo momento iki visiško automobilio sustojimo, vadinamas stabdymo keliu.

Važiavimo greičiui padidėjus du (tris) kartus, stabdymo kelias padidėja keturis (devynis) kartus, t.y. greičio padidėjimo kvadratu.

Efektyviausias stabdymo būdas slidžiame kelyje yra stabdymas dažnai paspaudžiant ir vėl atleidžiant stabdžių pedalą, neblokuojant ratų, neišjungiant pavaros ir sankabos.

Automobilio ratų blokavimas (ratų čiuožimas) prailgina stabdymo kelią.

Staigiai stabdant dideliu greičiu važiuojantį automobilį, jis gali nuslysti nuo kelio ir apvirsti.

Ilgą laiką važiuojant stačia nuokalne su išjungta pavara ir sankaba bei stabdant automobilį, gali perkaisti stabdžių būgnai (trinkelės) ir sumažėti stabdymo efektyvumas.

Vairuotojas, pervažiavęs vandens telkinį, turi važiuoti mažu greičiu, daug kartų paspaudinėti stabdžių pedalą, kad išdžiūtų trinkelės.

Kelias, kurį nuvažiuoja automobilis, kai vairuotojas nuspaudžia pedalą, iki to laiko, kai jie pradeda veikti, vadinamas keliu, nuvažiuotu per laiką, kai ima veikti stabdžiai.

Kai stabdant ratai slysta esant sausai kelio dangai, stabdymo kelias pailgėja.

Stabdydamas krovininį automobilį (autotraukinį) vairuotojas turi neišjungti sankabos (pavaros), o švelniai jį stabdyti iš anksto sumažinant važiavimo greitį.

Staigiai stabdant transporto priemonę esant intensyviam eismui, gali atsitrenkti iš paskos važiuojanti priemonė.

Slidžiame kelyje automobilis stabdomas neišjungiant sankabos (pavaros) ir staigiai nesukant vairo į šalis. Toks stabdymas išlaiko tiesiaeigį automobilio judėjimą.

Važiuojant slidžiu keliu automobiliu, kurio varantieji ratai yra galiniai, stabdymo kelias sutrumpės, stabdant ritmiškai, neišjungus sankabos ir pavaros.

Atsiradus automobilio slydimui į šoną, vairuotojas privalo nutraukti pradėtą stabdymą.

Sprogus padangai, važiuojant dideliu greičiu, vairuotojas privalo išlaikyti vairo padėtį, išsaugoti tiesią važiavimo kryptį, sumažinti greitį ir sustoti kelkraštyje.

Norint saugiai sustabdyti automobilį sausame kelyje, stabdymo procesą reikia atlikti neišjungus sankabos ir pavaros.

Pradedant važiuoti įkalnėje, stovėjimo stabdis (rankinis stabdis) turi būti atleidžiamas tuo pat momentu, kai pradedate važiuoti. Stovint įkalnėje ir esat draudžiamam šviesaforo signalui, automobilį geriausia išlaikyti stovėjimo (rankiniu) stabdžiu.

Darbinis (pagrindinis) stabdis- tai stabdis, kuris naudojamas sustabdyti važiuojantį automobilį.

Stovėjimo (rankinis) stabdis - tai stabdis, kuris naudojamas siekiant užtikrinti jau stovinčio automobilio stabilumą.

Jei darbinis stabdis sugedo staiga važiuojant dideliu greičiu, automobilį galima sustabdyti jungiant žemesnes pavaras ir naudojant stovėjimo stabdį. Esant būtinybei galima pasinaudoti esančia šalia kelio kliūtimi: tvorele, sniego pusnimi, sunkiu gruntu ir t.t. Stovėjimo stabdis važiuojant automobiliui gali būti naudojamas esant avarinei situacijai arba sugedus darbiniam stabdžiui.

Lyginant su kitomis dangomis (asfaltbetonio, cementbetonio, skaldos), slidžiausia kelio danga yra tašytų akmenų. Esant susidėvėjusiam padangos protektoriui, sukibimo jėga su važiuojamąja dalimi bus mažesnė.

 

SLYDIMAS Į ŠONĄ

    Stabdant automobilį su nevienodai sudilusiomis kairės ir dešinės pusės ratų padangomis, galima nuslysti į šoną ir apvirsti. Norėdamas išvengti slydimo į šoną, vairuotojas privalo nutraukti pradėtą stabdymą.

Didėjant važiavimo greičiui, didėja ir automobilį veikianti išcentrinė jėga.

Norint išvengti automobilio slydimo į šoną, reikia vairą pasukti į slydimo pusę, o po to - į priešingą pusę.

Automobilio galiniai varantieji ratai slys į šoną staigiai stabdant, staigiai padidinus važiavimo greitį, arba pasukus vairą į šoną. Automobilio slydimą į šoną gali sukelti staigus greitėjimas ir staigus stabdymas.

Staigiai padavus daugiau degalų į variklį (paspaudus kuro padavimo pedalą) slidžiame kelyje automobilis gali slysti į šoną.

Jeigu kelio posūkis pasirodė staigesnis, negu tikėtasi, būtina sumažinti važiavimo greitį, kad išcentrinė jėga neišstumtų automobilio iš kelio.

Galiniu varančiuoju tiltu automobilis stabdomas varikliu, nes tai padidina automobilio stabilumą.

Stabdymas varikliu – tai važiavimas esant įjungtai pavarai atleidus akseleratoriaus (kuro padavimo) pedalą. Nuokalnėje pavarą reikia pasirinkti priklausomai nuo jos statumo: kuo statesnė nuokalnė, tuo žemesnė pavara. Smarkiai lyjant pavojinga važiuoti dideliu greičiu asfaltuotame kelyje, nes po automobilio ratais susidaro vandens pleištas (akvaplangas), ir automobilis tampa sunkiai valdomas. Vandens pleištas – tai mažas vandens tarpelis tarp važiuojamosios dalies ir padangos. Jis susidaro dėl didelio greičio ir blogo padangų protektoriaus.

Slidų kelio ruožą (tiltą, viaduką) pervažiuoti saugiausia nekeičiant važiavimo krypties ir greičio.

Važiuojant tamsiu paros metu ir stipriai sningant, geriausiai matysite kelią esant įjungtiems rūko ir artimosioms žibintų šviesoms. Artėjant prie įkalnės viršūnės, visais atvejais reikėtų iš anksto persijungti į artimąsias šviesas, kad neapakintumėt priešpriešais važiuojančių transporto priemonių. Važiuoti su įjungtomis artimosiomis šviesomis dideliu greičiu yra pavojinga. Tokiu atveju stabdymo kelias būna ilgesnis už apšviestą kelio ruožą. Pvz: jūsų važiuojančio automobilio apšviestas kelio ruožas yra 40 metrų, o stabdymo kelias 80 metrų. Esant dideliam greičiui jūs nematote, kokia kelio danga yra neapšviestoje zonoje.

Stiprus šoninis vėjas pavojingiausias išvažiuojant iš uždaros vietovės į atvirą. Staiga atsiradusi jėga yra pavojingesnė už pastoviai veikiančią jėgą.

Vairuojant automobilį, vairuotojo apžvalgos kampas priklauso nuo važiavimo greičio: kuo didesnis greitis, tuo mažesnis apžvalgos kampas.

Lenkiant automobilį, į dešinę eismo juostą tikslinga grįžti tada, kai lenkiančio automobilio vairuotojas lenkiamąjį automobilį jau mato per užpakalinio vaizdo veidrodėlį. Važiuojant tamsiu paros metu lėtai, tolimąsias šviesas reikia perjungti į artimąsias tada, kai lenkiantis automobilis jau yra greta jūsų vairuojamo automobilio.

Važiuoti dideliu greičiu yra pavojinga. Kuo didesnis važiavimo greitis, tuo didesnė avarijos tikimybė.

Jeigu užvažiavote ant netvirto (žvyras, palaidas gruntas) kelkraščio dešniaisiais ratais, reikia nestabdant nukreipti automobilį į važiuojančią dalį su tvirta kelio danga. Įvažiavus į netvirtą kelkraštį yra tikimybė, kad automobilis taps sunkiai valdomu ir nestabiliu.

Šviečiant skaisčiai saulei, reikia sumažinti greitį ir toliau važiuoti saugiai.

Automobiliui stovint intensyvaus eismo ruože, draudžiama atidaryti dureles, jei tai kelia pavojų kitiems eismo dalyviams.

Prieš išlipant reikia įsitikiti savo ir kitų dalyvių saugumu.

 

SAUGOS DIRŽAI

Saugos diržai autoavarijos metu prilaiko vairuotoją ir keleivius sėdynėse. Įvyko metu atsirandančias jėgas jie paskirsto į mažiau pažeidžiamas kūno vietas. Autoavarijos metu saugos diržai gali apsaugoti vairuotoją ir keleivius nuo iškritimo iš automobilio, staiga atsidarius durelėms. Draudžiama eksplaotuoti transporto priemonę, kai saugos diržai yra netvarkingi arba jų visai nėra.

Eksploatuojant motociklą, galinio vaizdo veidrodėlių atramos turi būti pakeltos tiek, kad jūsų pečiai netrukdytų matyti vaizdo. Pradedant eksploatuoti naują motociklą, būtina gerai susipažinti su stabdžių ir valdymo įtaisų veikimu.

Vairuojant motociklą (automobilį) mobiliuoju telefonu galite naudotis sustoję saugioje vietoje ir išjungę variklį.

Kelio kokybei ir eismo saugumui turi įtakos daug veiksnių:

·  Duobėtas kelias;
·   Požeminių komunikacijų šulinių dangčiai;

·   Pabirusi akmens skalda;

·   Alyvos dėmės;

·   Kitos kliūtys ant važiuojamosios dalies.

Važiuojant keliu į visus šiuos faktorius būtina atsižvelgti. Jei, važiuojant keliu su provėžomis, automobilį išmetė iš provėžų, jūs, tvirtai laikydami vairą, turite automobilį laipsniškai grąžinti į provėžas.

 

KELI PATARIMAI VAŽIUOJANT ŽIEMĄ

·  Atšalusį variklį bus lengviau paleisti, jei, prieš užvesdami automobilį, paspausite sankabos pedalą;

·  Variklį reikėtų pašildyti 3-5 min., priešingu atveju jis ges.

·  Pradėkite judėti, kai tahometro parodymai pasieks 1000 apsisukimų per minutę.

·  Pirmas 3-5 min važiuokite 2-3 pavara: taip greičiau įšils variklis;

·  Esant didesniems šalčiams, prišąla stabdžių trinkelės, todės nepatartina ilgam užtraukti rankinį stabdį.Pastačius automobilį stovėjimui, pakaks įjungti pavarą.

 

 

SAUGAUS VAIRAVIMO PAGRINDAI

 

1. Kokiu automobiliu važiuojant greičio padidinimas gali padėti nutraukti galinės ašies šoninį slydimą?

1. Važiuojant automobiliu, kurio priekiniai ratai yra varomieji.

2. Važiuojant automobiliu, kurio galiniai ratai yra varomieji.

 

2. Kokius išorinius šviesos prietaisus įjungus, bus geriau matomas kelias tamsiu paros metu stipriai pustant?

1. Rūko kartu su tolimosiomis žibintų šviesomis.

2.Rūko kartu su artimosiomis žibintų šviesomis.

 

3. Važiuojant automobiliu, kurio galiniai ratai yra varomieji, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis. Jūsų veiksmai:

1. Stipriai spausite akseleratoriaus pedalą, vairo pagalba stabilizuosite automobilio judėjimą.

2. Nestipriai paspausite stabdžio pedalą, pasuksite vairą į slydimo pusę.

3. Visai atleisite akseleratoriaus pedalą ir nesuksite vairo.

4. Truputį atleisite akseleratoriaus pedalą, pasuksite vairą į slydimo pusę.

 

4. Kokiu kelio ruožu važiuojant pavojingiausias stiprus šoninis vėjas?

1. Atviroje vietovėje.

2. Išvažiuojant iš uždaro ruožo į atvirą.

3. Uždaroje vietovėje.

 

5. Ar turi neigiamos įtakos saugumui vairuotojo emocinis susijaudinimas?

1. Turi

2. Neturi

 

6. Į ką vairuotojas turi atsižvelgti sukdamas?

1. Kad automobilio galiniai ratai (priekaba), riedantys mažesniu greičiu negu priekiniai, neužvažiuotų ant kliūties.

2. Kad transporto priemonė neišvažiuotų į priešpriešinio eismo juostą.

3. Atsižvelgti būtina į abu nurodytus atvejus.

 

7. Kaip pasikeičia vairuotojo apžvalgos kampas, padidėjus greičiui?

1. Padidėja.

2. Sumažėja.

3. Nesikeičia.

 

8. Važiuojant automobiliui, kurio priekiniai ratai yra varomieji, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis. Jūsų veiksmai:

1. Truputį atleisite akseleratoriaus pedalą, vairo pagalba stabilizuosite automobilio judėjimą.

2. Nestipriai paspausite stabdžio pedalą, pasusksite vairą į slydimo pusę.

3. Labai stipriai paspausite akseleratoriaus pedalą ir nesuksite vairo.

4. Truputį stipriau paspausite akseleratoriaus pedalą, automobilio judėjimo kryptį koreguosite vairu.

 

9. Kuris stabdymo būdas išlaiko automobilio pastovumą ir tiesiaeigį judėjimą važiuojant slidžiu keliu?

1. Stabdymas blokuojant ratus.

2. Stabdymas varikliu (įjungus pavarą) be ratų blokavimo.

 

10. Važiuojant blogo matomumo sąlygomis, vairuotojas turi pasirinkti tokį greitį, kad sustojimo kelias būtų:

1. Mažesnis už matomo kelio ruožo ilgį.

2. Didesnis už matomo kelio ruožo ilgį.

 

11. Artėjant prie įkalnės viršūnės tamsiu paros metu vairuotojui rekomenduojama perjungti tolimąsias žibintų šviesas į artimąsias:

1. Tik pasirodžius priešpriešiais atvažiuojančiai transporto priemonei.

2. Visada artėjant prie įkalnės viršūnės.

 

12. Ar saugu važiuoti 90km/h greičiu lengvuoju automobiliu tamsoje (ne gyvenvietėje) su įjungtomis artimosiomis šviesomis?

1. Taip, nes važiavimo greitis neviršija maksimalaus leistino.

2. Ne, nes sustojimo kelias yra ilgesnis už matomo kelio ruožo ilgį.

 

13. Kaip saugiausia važiuoti per nedidelį slidų kelio ruožą?

1. Nekeičiant važiavimo krypties ir greičio.

2. Staigiai stabdant, tačiau nekeičiant važiavimo krypties.

3. Stabdant varikliu ir stovėjimo stabdžiu.

 

14. Kuris vairuotojo veiksmas yra pavojingas vežant didelių gabaritų krovinius ant lengvojo automobilio stogo?

1. Tiktai staigus vairo pasukimas.

2. Tiktai staigus stabdymas.

3. Pavojingi abu veiksmai.

 

15. Kaip turėtų elgtis vairuotojas, pervažiavęs gilų vandens telkinį?

1. Sustoti ir palaukti, kol išdžius stabdžių trinkelės.

2. Nestipriai užtraukti stovėjimo stabdį ir važiuoti mažu greičiu.

3. Važiuoti mažu greičiu.

4. Važiuoti mažu greičiu, daug kartų neilgai spaudžiant stabdžių trinkeles.

 

16. Kaip turėtų elgtis vairuotojas, jeigu pavargo ir ima miegas?

1. Važiuoti mažesniu greičiu.

2. Kuo daugiau kalbėtis su keleiviais.

3. Įjungti radijo imtuvą.

4. Sustoti ir pailsėti.

 

17. Kada tikslingiausia grįžti į dešinę eismo juostą lenkiančiojo automobilio vairuotojui?

1. Tuojau pat, kai tik aplenkė.

2. Kai nuvažiuoja daugiau kaip 100 m. nuo lenkiamo automobilio.

3. Kai lenkiančio automobilio vairuotojas pamato lenkiamąjį automobilį galinio vaizdo veidrodėlyje.

 

18. Ką vadiname vairuotojo reakcijos laiku?

1. Laiko tarpas nuo pavojaus pastebėjimo iki visiško sustojimo.

2. Laiko tarpas nuo pavojaus pastebėjimo iki konkrečių veiksmų.

3. Laiko tarpas nuo stabdžių pedalo paspaudimo iki visiško sustojimo.

 

19. Kas neturi įtakos stabdymo keliui?

1. Važiavimo greitis.

2. Stabdžių ratų skaičius.

3. Stabdžių pavaros sandara.

4. Vairo mechanizmo sandara.

5. Stabdžių pedalo spaudimo jėga.

 

20. Nuo ko priklauso vandens tarpelis tarp padangos ir kelio dangos važiuojant per lietų asfaltuotu keliu?

1. Nuo važiavimo greičio.

2. Nuo padangos protektoriaus būklės.

3. Nuo lietaus intensyvumo.

4. Nuo visų išvardintų faktorių.

 

21. Kaip rekomenduojama elgtis vairuotojui, jeigu jo vairuojamo automobilio dešinieji ratai užvažiavo ant nesutvirtinto kelkraščio?

1. Nestabdant nukreipti automobilį į važiuojamąją dalį.

2. Pristabdyti ir sustoti.

 

22. Kuriuo metu reikia atleisti stovėjimo stabdį pradedant važiuoti įkalne?

1. Prieš pradedant važiuoti.

2. Pradėjus automobiliui važiuoti atgal.

3. Tuo pat metu, kai pradedama važiuoti.

 

23. Kuriuo atveju būna didesnė išcentrinė jėga, kai greitis nesikeičia?

1. Esant mažam kelio vingio spinduliui.

2. Esant dideliam kelio vingio spinduliui.

3. Išcentrinė jėga nepriklauso nuo kelio vingio spindulio dydžio.

 

24. Kada automobilį veikia inercijos jėga?

1. Staiga stabdant.

2. Staiga pradedant važiuoti.

3. Sukant.

4. Visais išvardintais atvejais.

 

25. Kada sukant sumažėja išcentrinė jėga?

1. Padidinus važiavimo greitį.

2. Sumažinus važiavimo greitį.

3. Sumažinus posūkio spindulį.

 

26. Kodėl pavojinga stabdyti automobilį, kurio kairiųjų ir dešiniųjų ratų padangos nevienodai sudilusios?

1. Perkais stabdymo būgnai.

2. Atšoks protektorius.

3. Automobilis gali nuslysti nuo kelio ir apvirsti.

 

27. Jei automobilio traukos jėga bus didesnė už ratų sukibimo su keliu jėgą, tai:

1. Užges variklis.

2. Labiau dils sankaba.

3. Pradės buksuoti varomieji ratai.

 

28. Ar darant posūkį pasislenka sąstato priekaba?

1. Pasislenka į posūkio centro pusę.

2. Nepasislenka.

3. Pasislenka į priešingą posūkio centrui pusę.

 

29. Kas gali atsitikti, jeigu automobilis, ilgai stabdomas stačioje nuokalnėje, išjungus pavarą?

1. Labiau dils padangos.

2. Labiau dils sankaba.

3. Perkais ir sudegs stabdžiai.

 

30. Kodėl važiuojant slidžiu keliu pavojinga staiga padidinti variklio sūkius?

1. Gali sugesti karbiuratorius.

2. Gali sustoti variklis.

3. Automobilis gali nuslysti į šoną.

 

31. Stabdant automobilis pradėjo slysti į šoną. Jūsų veiksmai:

1. Nuspausti sankabos pedalą.

2. Nustoti stabdyti.

3. Stipriau paspausti stabdžių pedalą.

 

32. Posūkyje automobilis stabilesnis, jeigu važiuojama:

1. Įjungus pavarą

2. Išjungus pavarą.

3. Didinant greitį.

 

33. Jeigu staigiai stabdysite transporto priemonę, esant intensyviam eismui, tai:

1. Į jus gali atsitrenkti iš paskos važiuojanti transporto priemonė.

2. Gali sugesti stabdžiai.

3. Bus normalus stabdymo būdas.

 

34. Jeigu kelio posūkis į kairę staigesnis negu tikėjotės, jūs privalote:

1. Toliau važiuoti tuo pačiu greičiu, laikydamiesi kelio važiuojamosios dalies krašto.

2. Sumažint greitį.

3. Padidint greitį, kad greičiau užbaigtumėte posūkį.

 

35. Važiuojant slidžiu keliu automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma:

1. Blokuojant ratus.

2. Pertraukiamu stabdymu išjungus sankabą.

2. Pertraukiamu stabdymu neišjungus sankabos ir pavaros.

 

36. Laukdami leidžiamo šviesoforo signalo, jūs sustojote įkalnėje:

1. Stovėjimo stabdžiu.

2. Įjungus pirmą pavarą ir laikant buksuojančią sankabą.

3. Įjungus pirmą pavarą ir išjungus variklį.

4. Darbo stabdžiu.

 

37. Kokią įtaką turi susidėvėjęs padangų protektoriaus sukibimo jėgai?

1. Sukibimo jėga didėja.

2. Sukibimo jėga mažėja.

3. Sukibimo jėga nesikeičia.

 

38. Kaip sustabdyti automobilį, jeigu staiga sugedo darbo stabdžiai?

1. Įjungti žemesnę pavarą ir stabdyti stovėjimo stabdžiu.

2. Esant būtinumui, pasinaudoti kokia nors kliūtimi.

3. Išjungti sankabą ir staigiai stabdyti stovėjimo stabdžiu.

 

39. Važiuodamas tiesia kryptimi 60 km/h greičiu, jūs netikėtai įvažiavote į apledėjusį kelio ruožą. Kaip pasielgsite?

1. Nekeisite važiavimo krypties ir greičio.

2. Nekeisdami važiavimo krypties, išjungsite pavarą ir važiuosite savivara.

3. Nekeisite važiavimo krypties ir padidinsite važiavimo greitį.

 

40. Kodėl smarkiai lyjant asfaltuotame kelyje pavojinga greitai važiuoti?

1. Suges stiklo valytuvai.

2. Pateks vandens ar variklio ir jis užges.

3. Gali susidaryti akvaplaningas (vandes pleištas) ir automobilis taps nevaldomas.

 

41. Kuri kelio danga yra slidžiausia?

1. Asfaltbetonio.

2. Cementbetonio.

3. Tašytų akmenų.

 

42. Draudžiama eksploatuoti transporto priemonę:

1. Kai saugos diržai yra įtrūkę.

2. Kai keleivio vietoje nuimtas saugos diržas.

3. Abiem nurodytais atvejais.

 

43. Kokiu automobiliu važiuojant jis nustoja slysti į šoną, padidinus greitį?

1. Kurio priekiniai ratai yra varomi.

2. Kurio užpakaliniai ratai yra varomi.

 

44. Kokią įtaką vairuotojo dėmesiui, reakcijai turi nuovargis?

1. Silpnėja dėmesys, sumažėja reakcijos laikas.

2. Dėmesys silpnėja, reakcijos laikas ilgėja.

3. Nuovargis neturi įtakos vairuotojo dėmesiui ir reakcijai.

 

45. Dėl kokios priežasties važiuojant automobiliui reikia prisisegti saugos diržus?

1. Kad apsisaugotumėte nuo sužeidimų autoavarijos metu.

2. Kad neiškristume netikėtai atsidarius durelėms.

3. Visi atsakymai teisingi.

 

46. Kokią įtaką vairuotojo reakcijai daro alkoholis?

1. Reakcijos laikas pailgėja.

2. Reakcijos laikas sutrumpėja.

3. Įtakos neturi.

 

47. Individualių automobilių techninės apžiūros periodiškumas?

1. 12 mėn.        

2. 24 mėn.          

3. 6 mėn.

 

48. Nuo ko priklauso reakcijos laikas?

1. Ligos.

2. Nuovargio.

3. Alkoholio.

4. Emocijų.

5. Nuo visų išvardintų atvejų.

 

49. Kokias funkcijas atlieka saugos diržai autoavarijos metu?

1. Prilaiko vairuotoją ir keleivius sėdynėje.

2. Įvykio metu atsirandančias jėgas paskirsto į mažiau pažeidžiamas žmogaus kūno vietas.

3. Atlieka abi nurodytas funkcijas.

 

50. Kaip reikia stabdyti slidžiame kelyje?

1. Išjungti sankabą arbą pavarą, tolygiai ir visiškai nuspaudžiant stabdžio pedalą.

2. Neišjungiant sankabos ir pavaros stabdyti nutrūkstamais stabdžio pedalo paspaudimais.

3. Išjungti sankabą, visiškai nuspausti stabdžio pedalą, koreguoti judėjimo kryptį vairu.

 

51. Kurios iš išvardintų priemonių efektyviausios vairuojant transporto priemonę slidžiame kelyje?

1. Staigiai nestabdyti, nedidinti greičio, nekeisti važiavimo krypties.

2. Važiuoti ne greičiau kaip 40km/h.

3. Transporto priemonę pakrauti ne daugiau kaip ¾ jos keliamosios galios.

 

52. Kaip turi elgtis vairuotojas, kad išvengtų pavojingų automobilio slydimo pasekmių staiga pasukus vairą slidžiame kelyje?

1. Greitai, bet tolygiai sukti vairą į slydimo pusę ir nelaukiant, kol automobilis nustos slysti, vairu išlyginti automobilio judėjimo trajektoriją.

2. Išjungti sankabą, staigiai pasukti vairą į slydimo pusę.

3. Nuspausti stabdžių pedalą ir sukti vairą į slydimo pusę.

 

53. Kaip geriausia stabdyti transporto priemonę slidžiame kelyje?

1. Stabdyti pulsuojančiai, dažnais paspaudimais pagrindiniu stabdžiu, išjungus pavarą.

2. Stabdyti pulsuojančiai, dažnais paspaudimais pagrindiniu stabdžiu neblokuojant ratų ir neišjungus sankabos ir pavaros.

3. Išjungti pavarą ir stabdyti stovėjimo (rankiniu) stabdžiu.

 

54. Kiek kartų padidėja stabdymo kelias, jei greitis padidėja nuo 20 km/h iki 60 km/h.?

1. 3 kartus.          

2. 6 kartus.          

3. 9 kartus.

 

55. Kiek kartų padidėja stabdymo kelias, jei greitis padidėja du kartus?

1. 2 kartus.       

2. 3 kartus.     

3. 4 kartus.

 

56. Kaip vadinasi kelias, kurį nuvažiuoja , kai vairuotojas pamato kliūtį ir paspaudžia stabdžio pedalą?

1. Kelias, nuvažiuotas per vairuotojo reakcijos laiką.

2. Sustojimo kelias.

3. Stabdymo kelias.

 

57. Kaip vadinamas atstumas, kurį automobilis nuvažiuoja nuo stabdžių pedalo paspaudimo momento iki visiško sustojimo?

1. Sustojimo kelias.

2. Kelias, nuvažiuotas per vairuotojo reakcijos laiką.

3. Stabdymo kelias.
 

58. Kaip vadinamas atstumas, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebi pavojų ir automobilį visiškai sustabdo?

1. Stabdymo kelias.

2. Sustojimo kelias.

3. Kelias, nuvažiuotas per vairuotojo reakcijos laiką.

 

59. Kokią įtaką stabdymo keliui turi ratų blokavimas?

1. Sutrumpėja stabdymo kelias.

2. Pailgėja stabdymo kelias.

3. Įtakos neturi.

 

60. Kodėl išjungus pavarą pavojinga ilgai stabdyti automobilį stačioje nuokalnėje?

1. Gali sugesti sankaba ir pavarų dėžė.

2. Gali perkaisti ir užsiblokuoti stabdžiai.

 

61. Kuriuo atveju galima panaudoti stovėjimo stabdį greičiui mažinti stabdant?

1. Negalima.

2. Galima, bet kuriuo atveju.

3. Galima, kilus avarinei situacijai, sugedus darbiniam stabdžiui.

 

62. Nuo ko priklauso stačioje nuokalnėje pavaros pasirinkimas stabdant varikliu?

1. Kuo statesnė nuokalnė, tuo aukštesnė pavara.

2. Kuo statesnė nuokalnė, tuo žemesnė pavara.

3. Pavaros pasirinkimas priklauso nuo nuokalnės statumo.

 

63. Jus akina saulės spinduliai, kaip pasielgsite?

1. Nekreipsite į tai dėmesio.

2. Sumažinsite greitį, toliau važiuosite tik įsitikinę, kad tai bus saugu.

3. Toliau nevažiuosite.

 

64. Kodėl pavojinga važiuoti dideliu greičiu?

1. Greičiau nusidėvi padangos.

2. Padidėja autoavarijos tikimybė.

3. Padidėja kuro sąnaudos.

4. Visi išvardinti variantai.

 

65. Kokios spalvos atšvaitai turi būti transporto priemonės gale?

1. Baltos.

2. Raudonos.

3. Geltonos.

 

66. Jūs važiuojate apsnigtu keliu, išmuštomis provėžomis. Netikėtai automobilis išvažiavo iš provėžų. Kokie jūsų veiksmai?

1. Staigiai stabdysite, kad sumažintumėte važiavimo greitį.

2. Tvirtai laikydami vairą, laipsniškai grąžinsite automobilį į provežas.

 

67. Jeigu vairuotojas nusprendė atidaryti stovinčios transporto priemonės dureles, jam draudžiama:

1. Atidaryti stovinčios transporto priemonės dureles, jeigu nesiima priemonių, kad ji savaime nepradėtų važiuoti.

2. Atidaryti stovinčios transporto priemonės dureles kelyje esant intensyviam eismui.

3. Atidaryti vairuotojo dureles, esant kelyje intensyviam eismui. Išlipti jam galima tiktai per keleivio dureles.

4. Atidaryti stovinčios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.

 

68. Jei, važiuojant motociklu, jūsų pečiai trukdo naudotis galinio vaizdo veidrodėliu, būtina:

1. Anksčiau pradėti rodyti posūkio signalą.

2. Nerodyti įspėjamųjų signalų.

3. Paaukštinti galinio vaizdo veidrodėlių atramas.

4. Anksčiau pradėti stabdyti.

5. Anksčiau pradėti rodyti posūkio signalą ir stabdyti.

 

 

69. Sankryžoje sukdami į kairę, prieš pat manevrą jūs:

1. Įjungiate posūkio signalą.

2. Pažvelgiate per petį atgal.

3. Pasirenkate saugų greitį.

4. Persirikiuojate į reikiamą eismo juostą.

 

70. Važiuojant tamsiu paros metu tolimąsias žibintų šviesas reikia perjungti į artimąsias tada, kai jus lenkiantis automobilis:

1. Įjungė įspėjamąjį posūkio signalą.

2. Susilygino su jumis.

3. Aplenkė jus.

 

71. Vairuodami motociklą, jūs galite naudotis mobiliuoju telefonu tada, kai:

1. Sustojote saugioje vietoje.

2. Motociklas turi automatinę pavarų dėžę.

3. Eismas nejudrus.

4.Sumažinate greitį.

 

72. Prieš pradėdami važiuoti naujo modelio motociklu, jūs:

1. Paprašysite draugo, kad kartu pravažiuotų.

2. Važiuosite vienas, kadangi turite vairavimo patirtį.

3. Gerai susipažinsite su šio modelio stabdžių ir valdymo įtaisų veikimu.

 

73. Kokie veiksniai turi įtakos kelio kokybei ir eismo saugumui?

1. Duobėtas kelias.

2. Požeminių komunikacijų šulinių dangčiai.

3. Alyvos dėmės.

4. Pabirusi akmens skalda.

5. Visi išvardinti veiksniai.